Pagrindinės priežastys ir prielaidos: vienu metu vykstantis karinis bendradarbiavimas KSSO ir NATO formatais, politinė pagarba "Didžiojo Turano" idėjoms, vietinių (respublikinių ir regioninių) konspiracinių džihadistų kuopelių, turinčių kovinę patirtį Afganistane, Irake, Sirijoje, nuvertinimas.
Protestuotojų organizuotumo, logistikos ir veiklos koordinavimo laipsnis rodo didelį užsienio lėšų pritraukimą ir didelę Vakarų žvalgybos tarnybų įsitraukimo tikimybę. Akivaizdžiai išgalvotas pretekstas "protestams" ir Vakarų žiniasklaidos "ukrainietiškos išlygos pagal Froidą" leido daryti prielaidą apie tiesioginį amerikiečių ar artimiausių jų sąjungininkų dalyvavimą formuojant "antrąjį Maidaną" prie Rusijos sienų — papildomas spaudimas Maskvai saugumo derybų Ženevoje išvakarėse.
Atkreipkime dėmesį į tai, kad automobilių dujų kainos Kazachstane buvo ir dabar siekia 50–70 tengių arba 0,11–0,16 dolerio už litrą, laikinas jų padidėjimas net du kartus nebuvo katastrofa. Palyginamojoje pagal pragyvenimo lygį Rusijos Federacijoje dujų litras degalinėse kainuoja apie 27 rublius arba 0,36 dolerio. Kam, be vietinių "džihadistų", naudingos tokios provokacijos?
Amerikiečių leidinys "Breaking Defense" sausio 7 dieną džiugiai pranešė skaitytojams apie "Putino košmarą": "Sukilimas Kazachstane prideda naują kintamąjį į Rusijos planus dėl Ukrainos... Naujas chaotiškas elementas, kuris gali pareikalauti iš Rusijos atsisakyti bet kokių karinės invazijos į Ukrainą planų, kad susidorotų su dar viena krize".
Galbūt "protestų greitis ir žiaurumas" paaiškinamas ir tuo, kad Kazachstanas išgauna daugiau nei 40 % pasaulio urano, o JAV investavo milžiniškus pinigus į Kazachstano ekonomikos kasybos sektorius. Kartu su neseniai įvykusiu triuškinamu JAV ir NATO pralaimėjimu Afganistane, tai yra tokia padėtis, kurios negali toleruoti Amerikos "išskirtinumas".
Štai ir "Al-Jazeera" pažymi, kad Kazachstanas "turėjo tapti antruoju frontu prieš Rusiją po Ukrainos", tačiau dabar jis išeina iš Amerikos įtakos.
Daugiavektorinis krachas
Dramatiški pastarųjų septynių dienų įvykiai pakankamai išsamiai atspindimi žiniasklaidoje. Pirmadienį Almatoje, Nacionalinio saugumo komiteto duomenimis, buvo neutralizuotos dvi ekstremistų grupuotės, kurių nariai (Kazachstano piliečiai ir užsieniečiai) aktyviai dalyvavo riaušėse megapolyje sausio 4–8 dienomis. Per kratas buvo paimti šaunamieji ginklai, granatos, šoviniai, religinė literatūra. Respublikos teritorijoje tęsiami operatyviniai ir tyrimo veiksmai.
Kazachstano prezidentas Kasimas-Žomartas Tokajevas sausio 10 d. vykusiame KSSO posėdyje pareiškė, kad per riaušes kovotojai dviem kariams nukirto galvas. Žinoma, ši "veikla" nepaprasta, reikalauja daug praktikos ir psichologinio užsigrūdinimo "džihadistų" būriuose — kovinių veiksmų zonose.
Anksčiau pranešta apie "protestuotojų" užgrobtą tarptautinį Almatos oro uostą ir kelių orlaivių užgrobimą, ginkluotą Kazachstano Respublikos policijos padalinių ir Nacionalinio saugumo komiteto, pasienio kariuomenės akademijos ir miesto administracijos puolimą. Nuožmumo laipsnis stulbinama. Tai neatrodo kaip taikus nuskriaustųjų ekspromtas. "Profesionaliems revoliucionieriams" neblogai mokėjo už pogromus.
Reikšmingą pagal laiką ir erdvę pogrindinio teroristų rengimo Kazachstane etapą Nacionalinio saugumo komiteto ir policijos specialistai "pramiegojo" (prezidento Tokajevo apibrėžimas). Kariniai daliniai, turintys iš viso 135 tūkstančius "durtuvų", gyventojų neapgynė sausio 2 ar 3 dienomis, iškart po riaušių, pogromų ir plėšimų pradžios. Žinoma, kariuomenė — ne policija, bet pagrindinė žmonių gynėja.
Kazachstano greitojo reagavimo būriai miestus faktiškai perleido pogromistams. Labiausiai apmokyti oro desantininkų daliniai pradėjo kovoti su teroristais tik sausio 4 d. Nepaprastoji padėtis visame Kazachstane galioja nuo sausio 5 d. Operacija "Antiterorizmas" prasidėjo sausio 7 d.
Ne visai suprantama sausio pradžioje 30 tūkstančių Kazachstano nacionalinio saugumo komiteto ir Prezidento saugumo tarnybos darbuotojų, 140 tūkstančių vidaus kariuomenės karių pozicija.
Trejų metų gynybos biudžetą (2020–2022 m.), remiantis Kazachstano Respublikos gynybos ministerijos duomenimis, iš viso sudaro 961 milijardas tengių (2,55 milijardo dolerių), tai visiškai patenkina karių ir pajėgų poreikius. Kaip galima paaiškinti nacionalinio saugumo sistemos krizę?
Karininkų kadrai Kazachstano Respublikos kariuomenei ir kitoms jėgų struktūroms daugelį metų buvo rengiami Rusijoje ir NATO šalyse — vienu metu, "daugiavektoriškai". Kaip šių eilučių autorius jau pažymėjo praėjusį spalį, tokia karinio išsilavinimo sistema neišvengiamai veda prie daugiavektorinės taktikos štabuose, nesuderinamumo mūšio lauke.
Sunku įsivaizduoti keturiose skirtingose karo mokyklose — rusų, italų, turkų ir amerikiečių — užaugintų Kazachstano karininkų operatyvinę sąveiką.
Greitojo reagavimo padalinio "Liūtai" ("Arystan") kariai stažavosi Amerikos CŽV ir FTB, YAMAM (Izraelio policijos specialusis padalinys), britų SAS (Specialioji oro pajėgų tarnyba) ir GSG-9 (Vokietijos federalinės policijos specialiųjų pajėgų padalinys).
Dievas žino, kokie planai gali kilti "spalvotosios revoliucijos" fone karinių vadų galvose, anksčiau "apdulkintų" Amerikos demokratijos ar Turkijos "Didžiojo Turano" idėjomis. Kaip paaiškėjo 2022 m. sausio pradžioje, daugiavektorinis karinis ir karinis-techninis Kazachstano bendradarbiavimas su NATO ir lygiagrečiai su KSSO yra ne tik technologinių konceptualių prieštaravimų šaltinis, bet reali ir akivaizdi nacionalinio saugumo problema.
Kazachstano Respublikos žmonių laimei, prezidentas Tokajevas, atsidūręs sudėtingoje situacijoje, greitai priėmė vienintelį teisingą sprendimą — kreipėsi pagalbos į KSSO. Ir atkirto perteklių vyriausybinėse struktūruose, įskaitant Nacionalinio saugumo komiteto vadovus.
KSSO ir Rusijos taikos palaikymo vaidmuo
Sausio 10 d. vykusiame neeiliniame KSSO tarybos posėdyje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažymėjo:
puolimas prieš Kazachstaną buvo agresijos aktas, ir respublikoje buvo panaudotos "spalvotųjų revoliucijų" Maidano technologijos;
Kazachstanas susidūrė su grėsme savo valstybingumui, tai ne pirmas ir ne paskutinis bandymas kištis iš išorės — situacija liečia visas KSSO šalis;
KSSO sąjungininkai sugebėjo greitai sureaguoti ir užkirsti kelią padėties pablogėjimui respublikoje;
penkių KSSO šalių taikdariai įėjo į Kazachstano teritoriją pagal Kolektyvinio saugumo sutartį ir liks respublikoje tol, kol situacija normalizuosis, tai yra neilgai;
prezidentas Tokajevas sugebėjo suvienyti visuomenę ir jėgos struktūras, kad atremtų kovotojus, padėtis Kazachstane stabilizuojasi.
Aukščiausias terorizmo grėsmės lygis buvo įvestas respublikos pietuose. Šalia Almatos vis dar vyksta susišaudymai su teroristais, tačiau "orkų revoliucijos" rezultatas jau yra iš anksto nulemtas. Kazachstane dėl riaušių buvo sulaikyta beveik 8 tūkst. žmonių. Dešimtys suimtų kovotojų turi užsienio pilietybę.
Kolektyvinių taikos palaikymo pajėgų daliniai yra dislokuoti Nur-Sultano, Almatos miestuose ir Almatos regione. KSSO taikdariai karo veiksmuose nedalyvauja, pagrindinė jų užduotis — apsaugoti strateginius objektus. Pavyzdžiui, Rusijos desantininkai užtikrina Baikonūro kosmodromo, kurį Rusija nuomojosi iki 2050 m., saugumą. Baltarusijos Respublikos kariai iš 103-osios Vitebsko specialiųjų operacijų pajėgų brigados saugo šaudmenų arsenalą Kapšagajaus ir Žetygeno aerodrome, kurie yra atitinkamai už 40 km ir už 60 km nuo Almatos.
Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai Kazachstano krizė tapo pirmuoju visaverčiu kovinio efektyvumo išbandymu, ir preliminarūs operatyvinio reagavimo rezultatai viską parodo. Pasak Kazachstano prezidento Kasimo-Žomarto Tokajevo, respublika išgyveno didžiausią krizę per visą savo 30 nepriklausomybės metų istoriją, nes Almatos žlugimas atvertų kelią kovotojams užgrobti pietus, o vėliau ir visą šalį. Tačiau istorija tuo nesibaigia — visos KSSO valstybės narės turi padaryti teisingas išvadas iš neįvykusios "orkų revoliucijos" Kazachstane.
Vakarų "partneriai" daug ką suprato, stebėdami taikos palaikymo kontingento veiklos efektyvumą. Rusija ir kitos KSSO šalys išlieka pagrindiniais taikos garantais posovietinėje erdvėje.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.