VILNIUS, sausio 11 — Sputnik. Ciuricho universiteto mokslininkai sukūrė pirmąjį testą, leidžiantį žmogui kiekybiškai įvertinti, kiek pilnavertiškai jis nugyveno savo gyvenimą ar tam tikrą jo etapą. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale "Frontiers in Psychology".
Testas sudarytas kaip matrica, kurioje trys savirealizacijos šaltiniai (aš, gyvenimas, įtaka/palikimas) susikerta su trimis kriterijais (vientisumas, atitiktis, vertė). Jų derinys suteikia devynis aspektus, tarp kurių — visiškas potencialo realizavimas; lojalumas sau; savo egzistencijos reikšmės jausmas; unikalus pasaulyje paliktas pėdsakas; prisidėjimas prie kitų gerovės; prasmingos veiklos vykdymas; pasitenkinimo jausmą keliančių tikslų siekimas.
"Naujųjų metų pradžioje arba įžengę į antrąją gyvenimo pusę, žmonės natūraliai daro išvadas ir žiūri į priekį, kad nustatytų savo prioritetus kitam gyvenimo skyriui, — pranešime spaudai cituojama pagrindinė autorė Doris Baumann iš Ciuricho universiteto Psichologijos fakulteto. — Kiekvienas toks perėjimas sustiprina mūsų norą suvokti, kas mums iš tikrųjų svarbu".
Sudarę koncepcinę sistemą, mokslininkai sukūrė daugiamatę skalę, skirtą kiekybiniam gyvenimo pilnavertiškumo įvertinimui. Tokią skalę, anot mokslininkų, gali panaudoti ne tik patys žmonės asmeniniam vertinimui, bet ir gyvenimo bei karjeros treneriai, padedantys savo klientams susikurti jiems tinkantį ir jų manymu pilnavertį gyvenimą.
Autoriai pabrėžia, kad savirealizacijos vertinimas yra nauja pozityviosios psichologijos kryptis, kurios įrankiai dar tik kuriami.
"Buvo svarbu panagrinėti sąvoką iš skirtingų pusių, todėl tyrėme, ką paprasti žmonės supranta kaip pilnavertį gyvenimą, — rašo straipsnio autoriai. — Mūsų modelis apima ir kognityvinius, ir emocinius aspektus. Norėdami patirti visavertį gyvenimą, žmonės turi tobulėti ir išnaudoti visą savo potencialą, tapti vientisi ir pilni, jaustis ištikimi sau ir gyventi tikrą gyvenimą. Be to, tai apima savo egzistencijos svarbos jausmą ir gebėjimą palikti unikalų pėdsaką šiame pasaulyje, taip pat prisidėti prie kitų gerovės."
Tyrėjai pastebi, kad jų modelis nėra orientuotas į save, jis grindžiamas ne vieno žmogaus laimės jausmu, o jo pasitenkinimo gyvenimu jausmu:
"Tikrai yra skirtumas tarp laimės ir pasitenkinimo. Pastarasis trunka ilgai ir kyla iš vientisumo ir adekvatumo jausmo, savo, supančios aplinkos ir savo reikšmingumo vertės pripažinimo".
Autoriai įsitikinę, kad savo gyvenimo vertinimas kaip pilnavertis yra viena iš svarbiausių psichikos gerovės ir fizinės sveikatos sąlygų. Įvairūs tyrimai rodo, kad savo gyvenimu patenkinti žmonės linkę pozityviau vertinti savo senėjimą ir patirti teigiamas emocijas visais savo gyvenimo etapais.
Mokslininkai mano, kad su amžiumi pasitenkinimas savo gyvenimu apskritai turėtų didėti, o žmonės turėtų įgyti daugiau išteklių ir savybių, kad galėtų gyventi visavertį gyvenimą.