Kompensacija išmokėta už neteisėtą kalinimą Jungtinių Amerikos Valstijų centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjime netoli Vilniaus. Palestinietis Abu Zubaidas (Abu Zubaydah) kaltinamas Rugsėjo 11-osios išpuolių JAV organizavimu.
Prezidentas Valdas Adamkus visą laiko tikino nieko nežinojęs apie Amerikos kalėjimą Lietuvoje. Adamkui CŽV kalėjimas — miražas. Mistika.
Tačiau ir pats Adamkus savo gyvenimo istoriją yra mistifikavęs.
Adamkus 1997-aisiais buvo susidūręs su kliūtimis, kai panoro siekti Lietuvos vadovo posto. O Lietuvos Konstitucijoje nurodyta, kad Respublikos Prezidentu gali būti renkamas "Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje".
Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) tada kilus ginčui, leisti ar neleisti V. Adamkui dalyvauti rinkimuose, buvo kreiptasi į teismą. Teismas priėmė tuometiniam JAV aplinkosaugininkui palankų sprendimą — Adamkus gali balotiruotis į prezidentus. Mat jis buvo priregistruotas Šiauliuose.
Iš tikro čia "gyveno" tik jo šlepetės. Ši garsi istorija buvo praminta "V. Adamkaus šlepečių byla".
Fantomas — prancūziškai "fantôme" — šmėkla, vaiduoklis. Valdas Adamkus Amerikoje, iš Amerikos. Tačiau būsimojo Jo Ekscelencijos šlepetės Šiauliuose. Įstatymiškai fantomas negalėjo būti renkamas ir juo labiau išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu. Adamkus nelegitimus. Tačiau juk jis iš JAV.
Pirmą kartą Adamkus buvo išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu 1998 metais.
Vargu ar koks kitas Lietuvos vadovas už savo karjerą gali būti tiek dėkingas savo šlepetėms ir ypač teisėjams kaip Prezidentas Adamkus. Jei ne teisėjai, vien tik V. Adamkaus šlepetės, gulėjusios po lova viename Šiaulių daugiabutyje, nebūtų jo nuvedusios į Prezidentūrą.
2003 metais Adamkus siekė būti perrinktas, tačiau antrajame rinkimų ture pralaimėjo Liberalų demokratų partijos pirmininkui, Seimo nariui Rolandui Paksui. Netrukus Lietuvos "patriotai" pradėjo Pakso nuvertimo kampaniją. Tarp absurdiškų kaltinimų teisėtai išrinktam Lietuvos prezidentui Paksui buvo ypač inkriminuojami "ryšiai", net "priklausomybė" nuo Maskvos. Prezidentas Rolandas Paksas krito.
Po 2004 metų apkaltos proceso pašalinus Paksą iš prezidento posto, buvo surengti pirmalaikiai prezidento rinkimai, kurių antrajame ture buvęs JAV administracijos bendradarbis Adamkus nugalėjo Kazimierą Prunskienę ir antrą kartą buvo išrinktas Lietuvos prezidentu.
Beje, tuomet per rinkimų rezultatų skaičiavimą mistiškai lūžinėjo, striginėjo, klydo kompiuterinė sistema. Gal todėl, kad buvusi Lietuvos premjerė Kazimiera Prunskienė buvo realpolitik šalininkė ir siekė pragmatiškų santykių su Rusija? Kazimieros Prunskienės neišrinko.
Miražas — prancūziškai "mirage" — optinis gamtos fenomenas, kai dėl šviesos lūžimo yra matomas vaizdas, iš tiesų esantis kitoje vietoje. Miražas dar kildinamas nuo lotyniško "mirare", tai yra "pasirodyti, atrodyti".
Miražo pavyzdys — CŽV kalėjimas Lietuvos Respublikoje. Ir tam yra autoritetingų patvirtinimų.
Štai Lietuvos prezidentas iš Amerikos tikino nieko nežinojęs apie Amerikos kalėjimą Lietuvoje.
Fantomas teigė miražą. Tuo bandė įtikinti pasaulį ir Lietuvos žmones. Pasaulis nepatikėjo. Lietuvos žmonės iki šiol tiki prezidentu iš Amerikos. Taip pat tiki, kad Lietuvoje Amerikos kalėjimo net negalėjo būti. Juk Lietuva teisinė valstybė, ne kokia Aborigenija.
Tačiau nepaisant netikėjimu tuo, kas yra, vis dėlto už tai teko susimokėti. Ir ne kam nors iš Amerikos ar Amerikoje, o Lietuvos mokesčių mokėtojams. Tai yra, Lietuvos žmonėms.
Lietuva jau pervedė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) priteistą kompensaciją vienam iš Rugsėjo 11-osios išpuolių JAV organizatorių palestiniečiui Abu Zubaidai už neteisėtą kalinimą vadinamajame Centrinės žvalgybos valdybos kalėjime netoli Vilniaus.
"Vadinamajame" vadina tie, kuriems CŽV kalėjimas Lietuvos Respublikoje iki šiol yra miražas. Tie, tai tie, kurie uoliai patarnavo savo šeimininkams Amerikoje. Taip pat sisteminė Lietuvos žiniasklaida. Tarnai tarnavo tarnams. Būtent sisteminė žiniasklaida psicholingvistiškai kūrybiškai išsprendė JAV kalėjimo buvimo Lietuvoje klausimą — kalėjimą pavadino "vadinamuoju" kalėjimu. Kitaip tariant — miražu.
"Abu Zubaidos surašytas įgaliojimas jo atstovei pateikti prašymą dėl jam priteistos kompensacijos sumokėjimo buvo legalizuotas apostile ir 2021 metų gruodžio 21 dieną kompensacija buvo išmokėta, pervedant pinigus į prašyme nurodytas sąskaitas", — informavo Teisingumo ministerija.
Ministerijos pateiktais duomenimis, gruodžio 21 dieną į asmens prašyme nurodytą sąskaitą buvo pervesta 100 tūkst. eurų, dar 30 tūkst. pervesta jo atstovei teisininkei.
Lietuvos žiniasklaida ir Teisingumo ministerija neinformavo visuomenės, ar pervesti pinigai buvo tikri, ar "vadinamieji".
Zubaida, įtariamas prisidėjęs prie Rugsėjo 11-osios išpuolių, šiuo metu kalinamas Gvantanamo kalėjime, Kuboje. Saudo Arabijoje gimęs palestinietis prieš daugiau nei trejus metus Europos Žmogaus Teisių Teisme laimėjo bylą prieš Lietuvą. Teismas nusprendė, kad jis neteisėtai laikytas slaptame kalėjime Lietuvoje.
Lietuva iki šiol nepripažįsta, kad šalyje veikė CŽV kalėjimas — 2016-aisiais tuometis teisingumo viceministras Paulius Griciūnas Strasbūro teisme sakė, kad pastatas Antaviliuose buvo žvalgybos paramos centras, bet ne kalėjimas ar sulaikymo centras. Taigi buvo toks pusiau miražas.
2009-aisiais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atliko parlamentinį tyrimą, tačiau paskelbė nenustatęs, kad CŽV sulaikyti asmenys buvo atvežti į Lietuvą, nors pripažino, kad sąlygos tam buvo. Taigi Seimo fantomai pripažino tik miražo galimybes.
2014-ųjų gruodį JAV Senatas paskelbė ataskaitą apie slaptus CŽV įkalinimo centrus. Joje minimas ir "violetiniu" vadinamas centras, veikęs 2005—2006 metais Lietuvoje, Antaviliuose, šalia Vilniaus.
Visa CŽV kalėjimo istorija nepuošia Lietuvos. Nuo pat pirmųjų žinių apie galimą kalėjimo buvimą daugelis Lietuvos politikų bei komentatorių reagavo neadekvačiai. Mistiškai.
Vieni neigė kalėjimo egzistavimą, antri ragino nesureikšminti šio reikalo, treti net įžvelgė Rusijos kėslus pakenkti "ypač artimiems" Lietuvos ir JAV santykiams. "Vadinamojo" Amerikos kalėjimo istorija vis nesibaigia. Pastatas perduotas Turto banko žinion.
Prieš kelias savaites Valstybės saugumo departamentas (VSD) išsikraustė iš pastato Vilniuje, Antaviliuose, kur galėjo būti įrengtas "vadinamasis" Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimas. Tai 15min patvirtino VSD Strateginės komunikacijos skyrius.
Minimą pastatą-miražą Antaviliuose Turto bankas perėmė dar 2018-ųjų balandį, tačiau nuo tada iki 2025-ųjų buvo sudaryta panaudos sutartis — VSD patalpomis naudojosi neatlygintinai.
Prieš kelias dienas VSD Strateginės komunikacijos skyrius žiniasklaidai patvirtino, jog darbuotojai iš pastato Antaviliuose išsikraustė ir persikėlė į pagrindinę institucijos būstinę. "Taip, išsikraustė į pagrindinę būstinę Pilaitės pr. ir pastatą perdavė Turto banko žinion", — rašoma atsakyme.
Valstybės saugumo departamentui išsikrausčius iš Antaviliuose stovinčio "vadinamojo" Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimo, penktadienį jis pirmą kartą atvertas visuomenės akims.
Beveik visos detalės šiame "miraže" — amerikietiškos: nuo spynų iki durų vyrių ir ventiliatorių.
Kone visa išlikusi įranga "vadinamajame" kalėjime taip pat amerikietiška — pradedant dušų kabinomis ir čiaupais, baigiant užsilikusiais atsarginiais oro filtrais ventiliacijos sistemoms.
Antaviliuose šeimininkavusius CŽV agentus pakeitė Lietuvos saugumiečiai ir iki šiol čia veikė Valstybės saugumo departamento Mokymo centras. Kas pakeis čia šeimininkavusius VSD agentus — nežinia. Bet tikėtina, kad pardavus pastatą pinigų atsiskaityti su čia kalintais gali ir neužtekti. O pinigų prireiks.
Nes Strasbūro teisme šiuo metu nagrinėjama ir antra byla, kurioje skundą Lietuvai dėl neteisėto kalinimo slaptame amerikiečių kalėjime Lietuvoje yra pateikęs Saudo Arabijos pilietis Mustafa al Hawsawis.
Generalinė prokuratūra nuo 2018 metų lapkričio atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis. Šis tyrimas vis dar tebetęsiamas.
Tai yra, vis dar ieškoma "vadinamojo" kalėjimo. Fantasmagorija tęsiasi.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.