VILNIUS, sausio 12 — Sputnik. Opozicijai priklausanti parlamentarų grupė siūlo Vyriausybei pakeisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą į Taibėjaus atstovybę.
Tokį rezoliucijos projektą "Dėl užsienio politikos" įregistravo Seimo nariai Jonas Pinskus, Valdemaras Valkiūnas, Remigijus Žemaitaitis, Agnė Širinskienė, Andrius Palionis, Petras Gražulis, Rita Tamašunienė, Česlavas Olševskis, Beata Petkevič, Artūras Skardžius, Mindaugas Puidokas, Vigilijus Jukna, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Siūloma Vyriausybei tokį sprendimą priimti nedelsiant, nes "kiekviena uždelsta diena jau dabar neša didelius nuostolius Lietuvos ekonomikai ir daro didelę žalą jos žmonėms".
Rezoliucijos projekte taip pat siūloma Vyriausybės lygmeniu nutraukti politinius debatus apie neva esančią būtinybę taikyti JAV sankcijas "Belaruskalij" ir valstybės įmonėms suteikti teisinį aiškumą, kad jos toliau galėtų veikti pagal turimus susitarimus.
Taip pat projekte kalbama apie tai, kad "JAV sankcijos "Belaruskalij" negali būti Lietuvos Respublikoje taikomos tiesiogiai bei ignoruojant bendrą Europos Sąjungos prekių judėjimo per išorės sieną politiką".
Lietuvos piliečių verslams, kurie dėl vykdomos užsienio politikos Kinijos bei Baltarusijos atžvilgiu susidūrė su sunkumais, siūloma suteikti finansines garantijas bei paramą diversifikuojant eksporto kryptis.
"Konfliktus eskaluojanti diplomatija atsiliepia verslo bei investicijų aplinkai, taip pat gali turėti ilgalaikes pasekmes Lietuvos ekonomikai tiek per tiesioginius verslo praradimus, tiek per tai, kad dėl nestabilios užsienio politikos mažėja Lietuvos patrauklumas užsienio investuotojams", – rašoma projekte.
Dokumente reiškiamas susirūpinimas Lietuvos piliečių verslais, galimu valstybės įmonių pajamų mažėjimu bei valstybės finansinėmis netektimis, kurios, kaip nurodoma, Lietuvos banko paskaičiavimu, iki 2023 metų pabaigos gali siekti apie 1,2 proc. nuo BVP.
Siūloma atsižvelgti į tai, kad Konstitucijos 135 straipsnis apibrėžia pagrindinį užsienio politikos siekinį – "mūsų valstybės interesų, šalies saugumo ir nepriklausomybės, piliečių gerovės ir pagrindinių jų teisių ir laisvių, užtikrinimą".
Seimui rezoliucijos projekte siūloma pabrėžti tai, kad jis "besilaikąs 1991 metais Komunikatu dėl diplomatinių santykių su Kinijos Liaudies Respublika užmezgimo deklaruoto įsipareigojimo vykdyti Vienos Kinijos politiką".
Primenama ir apie būtinybę užtikrinti 1993 metų Lietuvos ir Kinijos Vyriausybių susitarimo Dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos laikymąsi bei saugoti iš to kilusius teisėtus Lietuvos piliečių verslų Kinijoje lūkesčius.
Lietuvos ir Kinijos santykiai galutinai pateko į krizę po to, kai lapkritį Vilniuje buvo atidaryta Taivano atstovybė. Rugpjūtį Pekinas, nesutikdamas su tokiu biuro pavadinimu, atšaukė savo ambasadorių iš Vilniaus ir paragino tą patį padaryti Lietuvą. Lapkričio pabaigoje KLR nusprendė sumenkinti diplomatinius santykius su Lietuva iki laikinojo reikalų patikėtinio lygio, o po to išsiuntė Vilniui notą dėl Kinijos diplomatinės atstovybės Vilniuje statuso pakeitimo iš ambasados į Kinijos atstovybę.
Pekinas tvirtina, kad Lietuva pažeidė pagrindinę abiejų šalių diplomatinės sąveikos taisyklę — "vieningos Kinijos principą". KLR Užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Kinija visada elgiasi pagal PPO taisykles, o Lietuva pažeidė politinius įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė užmegzdama diplomatinius santykius su Pekinu.
Vienintelė ir oficialiai pripažinta Kinijos valstybė yra KLR. Taivanas tebėra nepripažinta teritorija, su kuria atvirai bendradarbiauja diplomatiniu lygmeniu 14 valstybių. Pekinas ne kartą yra pareiškęs, kad Lietuva savo politika Taivano atžvilgiu pažeidžia tarptautinius įsipareigojimus.