Lietuva su Taivano pagalba nori pasiekti "ekonominį proveržį"

Armonaitė teigia, kad bendradarbiavimas su Taivanu atvers didžiules galimybes Lietuvos verslui, turinčiam didelę pridėtinę vertę

VILNIUS, sausio 11 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sakė sveikinanti planuojamas Taivano investicijas Lietuvoje ir laukianti sprendimų dėl konkrečių investicinių projektų. Taip teigiama Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešime.

Lietuvą labiausiai domina galimos Taivano investicijos į puslaidininkių ir lazerių gamybą bei biotechnologijas.

Tikimasi, kad Taivanas netrukus atidarys 1 mlrd. JAV dolerių paskolos priemonę bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams. Taivanas praėjusią savaitę paskelbė, kad steigs 200 mln. dolerių fondą investicijoms į Lietuvos pramonę.

Armonaitė tikisi, kad šių fondų sąlygos bus labai palankios bendriems projektams įgyvendinti ir Taivano investicijos kuo greičiau pasieks Lietuvą.

"Bendradarbiaudami su viena pažangiausių pasaulio ekonomikų, galime atverti didžiules galimybes Lietuvos aukštos pridėtinės vertės verslo sektoriams, tokiems kaip biotechnologijos ar inovatyvių produktų gamyba. Laukiame konkrečių sprendimų dėl Taivano investicijų, o susitikimo metu pasiūliau Lietuvą įvertinti kaip potencialią puslaidininkių pramonės investicijų vietą", — sakė ji.

Investicijos į šias sritis sustiprintų Lietuvos ekonominį proveržį, skatintų verslo ir mokslo bendradarbiavimą.

Anot jos, Lietuva labai suinteresuota bendradarbiauti su svarbiausiu pasaulio puslaidininkių rinkos žaidėju Taivanu, plėtojant puslaidininkių gamybos ekosistemą šalyje. Taivanas galėtų pasiūlyti žinias, kompetenciją ir specialistus, o Lietuva savo ruožtu — pasaulinio garso lazerius, kurie galėtų būti integruoti į puslaidininkių gamybą.

Be to, Lietuva suinteresuota didinti prekybą su šia sala.

Armonaitė informavo Taivano ministrą apie pasirengimą Lietuvos prekybos atstovybės Taipėjuje atidarymui. Tikslas — pardavimo atstovams pradėti dirbti kitą pavasarį.

"Esame dėkingi už Taivano sprendimą perimti 120 Kinijoje įstrigusių lietuviškų prekių konteinerių. Perdavėme Lietuvos verslo prašymą intensyvinti šį procesą. Lietuvos įmonės nori pasinaudoti aktyvėjančiais Taivano ir Lietuvos ekonominiais santykiais ir reikšmingai didinti eksportą į salą. Tai tikimės padaryti šiais metais, Taipėjuje atidarę savo prekybos atstovybę", — sakė ji.

Lietuvos ir Kinijos santykiai galutinai pateko į krizę po to, kai lapkritį Vilniuje buvo atidaryta Taivano atstovybė. Rugpjūtį Pekinas, nesutikdamas su tokiu biuro pavadinimu, atšaukė savo ambasadorių iš Vilniaus ir paragino tą patį padaryti Lietuvą. Lapkričio pabaigoje KLR nusprendė sumenkinti diplomatinius santykius su Lietuva iki laikinojo reikalų patikėtinio lygio, o po to išsiuntė Vilniui notą dėl Kinijos diplomatinės atstovybės Vilniuje statuso pakeitimo iš ambasados ​​į Kinijos atstovybę.

Pekinas tvirtina, kad Lietuva pažeidė pagrindinę abiejų šalių diplomatinės sąveikos taisyklę — "vieningos Kinijos principą". KLR Užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Kinija visada elgiasi pagal PPO taisykles, o Lietuva pažeidė politinius įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė užmegzdama diplomatinius santykius su Pekinu.

Vienintelė ir oficialiai pripažinta Kinijos valstybė yra KLR. Taivanas tebėra nepripažinta teritorija, su kuria atvirai bendradarbiauja diplomatiniu lygmeniu 14 valstybių. Pekinas ne kartą yra pareiškęs, kad Lietuva savo politika Taivano atžvilgiu pažeidžia tarptautinius įsipareigojimus.