VILNIUS, sausio 14 — Sputnik. Rusija pasisako už tai, kad saugumo garantijų klausimai su JAV ir NATO būtų sprendžiami remiantis interesų pusiausvyra, penktadienį per spaudos konferenciją sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Anksčiau Rusija su partneriais Vašingtone ir Briuselyje aptarė projektus, kurie skirti saugumo garantijoms suteikti. Pagrindinis reikalavimas — atsisakyti Šiaurės Atlanto aljanso plėtros į rytus ir NATO karinės infrastruktūros kūrimo prie Rusijos Federacijos sienų.
NATO plėtra ir placdarmai
"Rusijos pozicija, kuri buvo pristatyta amerikiečiams ir NATO, yra paremta būtent interesų pusiausvyra. Šiais dokumentais siekiama užtikrinti visos Europos, kiekvienos šalies, taip pat Rusijos Federacijos, saugumą", — sakė Rusijos ministras.
Jo nuomone, Amerikos ir jos sąjungininkų padėtis slypi siekyje sustiprinti savo pačių dominavimą Europos žemyne.
"Jie nori sukurti placdarmus aplink Rusijos Federaciją, karinius placdarmus, jie nori nuolat kurti dirgiklius mums, aplink mūsų sienas", — pareiškė Sergejus Lavrovas.
Tada jis priminė, kad Vakarų šalių veiksmai yra ne kas kita, kaip Europos saugumo chartijos, priimtos 1999 metais Stambule, pažeidimas.
Sankcijų lazda
Atsakydamas į klausimą, kokie bus Maskvos veiksmai, jei JAV atsisakys garantuoti NATO nesiplėtimą, Rusijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad prie to, ką pasakė prezidentas Putinas, jis negali "nieko pridėti".
"Atsakymas gali būti labai įvairus, tai priklauso nuo pasiūlymų, kuriuos jam, Rusijos prezidentui, pateiks mūsų karo ekspertai. Todėl dabar burti iš kavos tirščių [neverta]", — sakė jis.
Sergejus Lavrovas pridūrė, kad tik Vakarų kolegos, pirmiausia amerikiečiai, yra linkę, nelaukdami įvykių raidos, nedelsiant griebtis "sankcijų lazdos".
Kartu jis patikino, kad Rusija yra pasirengusi bet kokiam scenarijui ekonomikos srityje. "Jei turėjome kokių nors iliuzijų, tai per pastaruosius septynerius metus šios iliuzijos visiškai ištirpo", — sakė jis.
"Visi ekonominių ryšių mechanizmai, kurie priklauso nuo Vakarų valdomų struktūrų, jie, be abejo, turi riziką. Mes jau nuosekliai ir greitai atsikratome šių rizikų. Įskaitant ir visų pirma aukštųjų technologijų srityse", — pažymėjo Rusijos ministras.
Plona raudona linija
Komentuodamas tikimybę, kad Ukraina prisijungs prie Šiaurės Atlanto aljanso, jis pabrėžė, kad bloko artėjimas prie Rusijos sienų Rusijos Federacijai yra nepriimtinas.
"Net jei Ukraina liks už NATO ribų, ten galimi dvišaliai susitarimai su amerikiečiais, britais ir kitomis Vakarų šalimis, kurios ten Azovo jūroje kuria karinius objektus ir bazes", — sakė Sergejus Lavrovas.
Anot jo, "tai taip pat nepriimtina, nes smogiamosios ginkluotės dislokavimas mūsų kaimynų, šiuo atveju Ukrainos, teritorijoje, kelsiantis grėsmę Rusijos Federacijai, yra dar viena raudona linija".
Tiesioginė grėsmė Rusijai
Kartu Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas pareiškė, kad užsienio kariškiai jau yra Ukrainos teritorijoje. Šiuo metu jų nėra tūkstančiais, tačiau yra keli šimtai amerikiečių ir britų.
"Puikiai žinome, kad viskas, ką Vakarai daro, siekdami pumpuoti šią vyriausybę (oficialų Kijevą — Sputnik) ginklais, sukuria papildomą pagundą pereiti prie ryžtingų Rytų Ukrainos problemų sprendimo būdų. Mums tai yra visiškai nepriimtina dėl akivaizdžių priežasčių", — pridūrė jis.
Sergejus Lavrovas atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija niekada neleido sau nei viešai, nei už uždarų durų reikšti grasinimų Ukrainos žmonėms.
"Ir ponas Zelenskis (Ukrainos prezidentas — Sputnik), ir jo bendražygiai — jie tai daro tiesiogiai. Aš jau daviau pavyzdį, kai Zelenskis reikalavo, kad rusai pasitrauktų iš Ukrainos. Tai yra tiesioginė grėsmė", — pabrėžė jis.
KSSO precedentas
Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas taip pat išreiškė viltį, kad KSSO taikos palaikymo patirties nebereikės taikyti po įvykių Kazachstane.
"Tačiau parakas turi būti sausas, jei taikytume rusų patarlę. Neduok Dieve, kad taip nutiktų, nors mes darome viską, kad to išvengtume, be kita ko ir per atitinkamas KSSO struktūras", — tikino Sergejus Lavrovas.
Kartu jis įsitikinęs, kad KSSO taikos palaikymo potencialas įrodė savo gyvybingumą visam pasauliui. Vakarų šalys su nuostaba stebėjo taikos palaikymo kontingento dislokavimo greitį.
"Kaip pagalba sąjungininkui Kazachstanui šios šalies prezidento prašymu buvo išsiųsti daliniai iš visų KSSO šalių. Žinoma, ji buvo visų įvertinta, aš tuo neabejoju", — pabrėžė Rusijos ministras.
Santykiai tarp Maskvos ir Briuselio
Atsakydamas į klausimą, kaip ES gali dalyvauti derybose dėl saugumo garantijų, Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas teigė nežinantis, kaip "Europos Sąjunga mato savo dalyvavimą saugumo derybose".
Anot jo, jis net neįsivaizduoja, ar įmanoma surengti komunikacijos kanalą su Europos Sąjunga saugumo klausimais nedalyvaujant JAV ar Šiaurės Atlanto aljansui.
Sergejus Lavrovas apgailestavo, kad ES daugiau nei prieš septynerius metus savarankiškai sunaikino visus mechanizmus, kuriais buvo užtikrinami praktiniai saugumo klausimai.
"Ir dabar, kai mes kreipėmės į JAV ir NATO, su NATO, bent jau turime Rusijos ir NATO Tarybą popieriuje, ir niekas esminio akto nesunaikino. Ten su Europos Sąjunga yra sucementuoti visi mūsų kolegų Europoje komunikacijos kanalai", — pareiškė jis.
Jo nuomone, Europos politikai baiminasi, kad saugumo interesai bus ignoruojami, ką jie atvirai pripažįsta.
Sergejus Lavrovas sakė, kad su Europos diplomatijos vadovu Žozepu Boreliu jis kalbėjosi "ESBO Ministrų Tarybos kuluaruose" Stokholme, kur "abi pusės patvirtino, kad nevengia viena kitos".
"Bet priminiau: kamuolys yra Europos Sąjungos pusėje, mes savo santykiuose galų nenukirtome. Su Žozepu Boreliu kalbėjomės pernai, esame pasirengę bendrauti papildomai. Viskas priklauso nuo to, kiek jam bus leista atnaujinti dialogą su Rusijos Federacija ir kiek tie klausimai bus konstruktyvūs", — apibendrino jis.