VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Jeigu Lietuvos konfliktas su Kinija tęsis ir aštrės, Lietuvos ekonominiai nuostoliai gali siekti milijardą eurų ir daugiau per trejus metus, teigia socialdemokratas, ekonomistas dr. Gediminas Černiauskas.
"Lietuva praras maždaug tiek, kiek per metus skiria savo gynybai", – lygina ekonomistas.
Černiauskas, remdamasis Lietuvos banko duomenimis, teigia, kad dėl smukusio eksporto į Kiniją Lietuva per metus prarastų maždaug 360 mln. eurų. Tačiau, anot jo, praradimai gali būti daug didesni.
"Kinijai sustabdžius importą iš Lietuvos mūsų valstybė netenka maždaug 360 mln. eurų per metus. Tačiau Kinija gali daryti spaudimą ir tarpiniam eksportui, pavyzdžiui, Lietuvoje pagamintai automobilio detalei, kuri vėliau Vokietijoje įkonstruojama į galutinį produktą. Apie tokius veikimo būdus jau girdime", – sako socialdemokratas.
Buvęs ministras pažymi, kad kai kurie lazerių gamintojai informuoja apie gamybos apimčių mažinimą.
"Pranešama, kad apimtys trauksis iki dviejų kartų arba jiems teks gamybą apkritai iškelti iš Lietuvos. Jei konfliktas su Kinija rutuliosis, per trejus metus Lietuvai tai kainuos milijardą eurų ir, tikėtina, daugiau. Mat į šią sumą neįskaičiuoti tikėtini verslų pasitraukimai. Pavyzdžiui, Vokietijos automobilių komponentų gamintojos "Continental" investicijos į gamyklą Kaune sieks beveik 200 mln. eurų, ji taip pat sulaukia Kinijos spaudimo", – primena Černiauskas.
Jis taip pažymėjo, jog žadama pagalba iš Taivano yra nepagrįstai sureikšminama ir bus ženkliai mažesnė. Nors salos valdžia pažadėjo atidaryti 1 mlrd. JAV dolerių dydžio paskolų fondą bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams, tačiau, ekonomisto vertinimu, Lietuva ir dabar gali palankiomis sąlygomis iš sąjungininkių pasiskolinti Europos Sąjungoje.
"Jeigu būtų sakoma, kad nuostolius kompensuos, tada būtų kita kalba. Bet Lietuva ir taip gali gauti pigių paskolų. Jei Taivano siūlomos paskolos bus vienu ar keliais procentais pigesnės nei iš eilinio komercinio banko, tai per metus Lietuvos verslams gali sutaupyti maždaug 10 mln. eurų. Žinoma, jei įmonės apskritai nuspręstų skolintis. Bet ar tai sulyginama su galimu milijardu eurų nuostolių? Iš ES, kurią šios istorijos pradžioje ignoravome, kasmet gauname apie porą milijardų eurų. Ekonomine prasme tai yra juokinga", – vertina Černiauskas.
Lietuvos ir Kinijos santykiai pateko į krizę po to, kai Lietuva lapkritį atidarė oficialią Taivano atstovybę. Po to Kinija vienašališkai sumažino diplomatinių santykių su Lietuva lygį. Taip pat Lietuvos verslas pradėjo skųstis "engimu" iš KLR pusės.
Lietuvoje toli ne visi džiaugiasi pablogėjusiais santykiais su Kinija ir kritikuoja užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį. Lietuvos socialdemokratų partijos vadovė Vilija Blinkevičiūtė paragino teritorijos biurą pervadinti į Taipėjaus atstovybę ir atleisti Landsbergį iš pareigų.