Kinija Baltijos tigrus pavertė gulbe, vėžiu ir lydeka

Antikiniški provokatoriai iš Lietuvos valdančiojo elito savo veiksmais tarptautinėje arenoje sistemingai griauna ne tik Baltijos, bet ir Europos vienybę

Maža, bet labai išdidi imperija – Lietuva, įsivėlė į mirtiną mūšį su Kinija dėl Taivano ir Tibeto laisvės, tikėjosi savo draugų NATO, ES ir PPO paramos. Bet nesulaukė.

Savi marškiniai – arčiau kūno ne tik pirmaujančioms Europos valstybėms, bet net ir artimiausiems kaimynams, su kuriais jie susikibę rankomis bėgo "Baltijos keliu" iš TSRS. Kol Vilnius įžūliai traukiasi iš 17+1 projekto, artimiausi draugai-partneriai trina rankas ir neskuba šioje nelygioje kovoje lygiuotis su lietuviais.

Pavyzdžiui, Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets, anot Sputnik Meedia, skambina savo kolegai iš Kinijos vaizdo ryšiu, išreiškia paramą Pekino olimpinėms žaidynėms, prašo "paspartinti Estijos ir Kinijos susitarimo dėl pieno produktų tiekimo pasirašymą ir žuvies produktus į Kiniją" ir viešai pareiškia "apie Estijos nuolatinę paramą vieningos Kinijos principui".

Ir tai po to, kai Pekinas iškėlė barjerą lietuviškiems produktams ir prekėms! Politologas Eduardas Tinnas interviu Sputnik Meedia pakomentavo Estijos dvikovą: "Taip, čia aš matau, kad ji [užsienio reikalų ministrė] parodė Estijos pasirengimą eiti prieš Lietuvą ir prieš Europoje išryškėjusią antikinišką tendenciją. Ačiū Vilniui. Bet Liimets šiuo atveju yra visiškai didesnių Europos valstybių pusėje".

Tiek apie "Baltijos vienybę", kuri Vilniuje, Rygoje ir Taline kiekviena proga trimituojama su nostalgija. Šiandien kiekvienas pats už save. "Aukso veršio" pasaulyje išgyvena ne tik stipriausi, bet ir protingiausi. O jei kam neužtenka smegenų, vadinasi, vienas kelias – į išdidų skurdą.

Baltijos šalių ekonomika – tai dulkės, kurias Kinija gali nušluostyti vienu mažuoju piršteliu. Tačiau pažymėtina, kad "Taivano bumerangas", paleistas laisvę mylinčių lietuvių į Kinijos drakono galvą, gali skaudžiai rikošetu atsitrenkti į ... Varšuvos galvą. Kaip žinia, šiandien Lenkijoje bando atgaivinti "Liublino trikampio" projektą – nuo Baltijos iki Juodosios jūros.

O pagrindiniai partneriai šiame projekte yra Kinijos priešininkės – Lietuva ir Ukraina. Pirmoji susijusi su Taivano atstovybe Vilniuje, o antroji – su keista istorija su įmone "Motor Sich". Lenkai daug metų sunkiai dirbo, kad pritrauktų Kinijos investicijas. 2011 metais Lenkija tapo pirmąja šalimi, kurios valdžia Kinijos rinkai išleido vyriausybės obligacijas.

O projekto "Viena juosta, vienas kelias" rėmuose lenkai tapo Azijos infrastruktūros investicijų banko įkūrėjais. Lenkijos ir Kinijos bendradarbiavimo apogėjus buvo Lenkijos prezidento Andžejaus Dudos vizitas Pekine.

O lenkų verslininkai net paskaičiavo, kad iki 2040 metų iš Kinijos naujojo šilko kelio projekto jie uždirbs net 48 mlrd. Ir visa tai nueis perniek dėl didžiulių Lenkijos valdovų ambicijų, norinčių savo vardus į istoriją įrašyti pinigais iš tautiečių kišenės.

O nepriklausomi ekonomistai jau suskaičiavo, kad Lietuva, Ukraina ir Lenkija dėl savo politinių ambicijų per artimiausią ketvirtį amžiaus pasiges šimto milijardų dolerių Kinijos investicijų. Jos keliaus į Rusiją, kuri garantuoja greitą, patogią ir nuspėjamai patikimą kiniškų prekių pristatymo Naujuoju Šilko keliu, Rusijos geležinkeliais, uostais ir Šiaurės jūros keliu schemą. O trupiniai nuo šio pyrago gali nukeliauti į Latviją ir Estiją, jei nepasiduos pigioms Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos politikų provokacijoms.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.