Per pastarąsias dvi dienas Vašingtone dviejų didžiųjų B — Borelio ir Blinkeno — duetas tarėsi, kaip jie, du pagrindiniai Amerikos ir Europos diplomatai, spęs Maskvai pinkles ir darys bjaurius dalykus mūsų šaliai.
Arba, kaip įprastai sakoma šiame rate, "geopolitiškai nulaikys Rusiją".
Transatlantinės diskusijos vyko JAV ir ES energetikos taryboje, kurioje du gerbiami ponai – tiksliau vienas džentelmenas ir vienas kabaljeras – kartu pirmininkauja.
Kur kolegialus darbas, ten ir draugystė: galutinėje spaudos konferencijoje ES vyriausiasis įgaliotinis tarptautiniams reikalams ir saugumui, nepaisant daugiasluoksnio oficialaus titulo, visą laiką užsiminė, kokie jie su Blinkenu draugai, ir vadino jį "mielu Toniu".
Be to, Von der Leyen pavaduotojas atskrido į Vašingtoną, kad iš amerikiečių išgirstų, kaip jie ketina remti vieningą Europą, jei ši kada ir prarastų Rusijos energijos tiekimą, paaštrėjus krizei tarp mūsų šalies ir kolektyvinių Vakarų.
Prieš skrisdamas į Vašingtoną viešai draugauti su Blinkenu, Borelis savo tinklaraštyje paskelbė dar vieną įrašą, kuriame pakartojo, kad "Rusija ketina ir toliau visus šantažuoti dujomis".
Kol Borelis mintyse kalbasi su chimeromis, verta pažvelgti į tai, kas šiandien vyksta Europoje, kuriai iš tikrųjų jis ir atstovauja tarptautinėje arenoje.
Pavyzdžiui, šioje turtingoje Europoje mažiausiai 35 mln. žmonių – tą pačią akimirką, kai Borelis redagavo savo įrašą apie "Rusijos dujų suktumą" – teko rinktis: pirkti maistą ar apmokėti sąskaitas už šviesą ir šilumą.
35 milijonai žmonių – tai iš tikrųjų yra kelių valstybių, kurios yra ES narės, populiacija, tad, regis, visi portugalai, lietuviai, airiai, visi be išimties, įskaitant pagyvenusius žmones ir kūdikius, susidūrė su dilema: šiltai miegoti, bet likti alkaniems, ar gultis sotiems, bet nešildomame būste.
Iki Borelio vargšams toli gražu, tačiau jų pačių vyriausybės kol kas yra pašonėje. Beveik visų ES valstybių narių valdžios stengiasi bent minimaliai palengvinti sąskaitų už elektrą ir šilumą mokėjimo naštą nepasiturintiems žmonėms.
Ne dėl humanizmo, o dėl savisaugos instinkto: antros naujos Žakerijos (kaip dar vadinami "geltonųjų liemenių" pasirodymai) vos atsigaunanti ES ekonomika tiesiog neatlaikys.
Europos vargšų finansinės padėties ši išmalda nekeičia, tačiau kuklios sumos yra geriau nei nieko.
Taigi, viena iš svarbių Europos Sąjungos priežiūros institucijų, bendruomenės, kurios taip didžiuojasi savo solidarumu, priėmė sprendimą, kad "kategoriškai prieštarauja pagalbai ES gyventojams, jeigu šios išmokos padengia sąskaitas už neatsinaujinančios anglies energijos vartojimą".
Tokį sprendimą paskelbė Europos audito rūmai, kurie, be kita ko, stebi ir Europos Sąjungos valstybių narių vadinamojo suvereniojo biudžeto išlaidas.
Europos vargšai gyvena kaimuose, šildo namus dyzelinu ir dažniausiai važinėja dyzeliniais automobiliais. Nes taip pigiau.
Šiems žmonėms, kurie anksti keliasi, vėlai eina miegoti ir vos galą su galu sudūria, klestinti ir gerai maitinama Europos biurokratija siunčia savo žinią, praktiškai grasindama dar didesniu skurdu.
Bet jei šis pavyzdys nėra pakankamai ryškus ir spalvingas, yra kitas: esant veikiančiam dujotiekiui ir rusiškų dujų tiekimui į Europos Sąjungą (rusiško "mėlynojo kuro" dalis Vokietijai siekia 46 proc., Prancūzijai – apie 20 proc.), infliacija muša visus įmanomus rekordus, o maisto krepšelio kaina auga kaip ant mielių, galima įsivaizduoti, kas bus, jei kuro kaina dar labiau pakils.
Tačiau ar tai gali sustabdyti Borelio ir Blinkeno duetą?
Žinoma, kad ne.
Jų arijose, atleiskite, kalbose, buvo vietos ir "akivaizdžiai bei pavojingai Rusijos grėsmei", ir samprotavimams apie tai, kaip sugalvojus šią "grėsmę" ir gavus džentelmeno ir kabaljero vertą finansavimą su ja kovoti, jie jau pasiruošę imtis darbo.
Borelis į Vašingtoną, be kita ko, atvyko susipažinti su savo kolegos iš Amerikos (ir draugo) pasiūlymais, kaip JAV ketina palaikyti ES energijos tiekimo srityje.
Šiandien jau visiems protingiems žmonėms aišku, kad visa isterija apie "gresiančią Rusijos agresiją Ukrainoje" tebuvo būdas išspausti konkurentą iš talpios, todėl labai gardžios visos Europos rinkos.
Kadangi diskredituoti Rusiją verslo, ekonominių santykių, mūsų šalies sutartinių įsipareigojimų laikymosi linijoje buvo neišsprendžiamas uždavinys, jie ėjo iš flangų, sugalvodami mitą apie "Ukrainos puolimą".
Tai, kaip sakė Donas Korleonė, "tik verslas, nieko asmeniško".
Beveik tokia pati konkurento išspaudimo schema buvo pritaikyta Baltarusijai, kai mažiau nei prieš metus buvo įvestos ribojamosios priemonės kalio eksportui.
Ir nesvarbu, kad nukentėjo Europos ūkininkai (šią vasarą derlius buvo prastas, ar ne todėl, kad ES ūkininkai turėjo taupyti baltarusiškas trąšas?), todėl amerikiečiai ir kanadiečiai su malonumu įsikibo į saldų kaulelį, gautą iš globalistinio politinio "isteblišmento".
O dabar Vokietijos užsienio reikalų ministerijos vadovas, pagavęs signalą iš Vašingtono, vakar pasiųstą paties Džo Baideno ("Nord Stream-2" nebus, jei Rusija vėl bus piktavališka"), kalba apie galimą "visišką rusiškų dujų išsižadėjimą".
Tiesa, nors visi šie grasinimai, kalbos, kupletiniai deklaravimai apie tai, kaip "kartu pasipriešinti Rusijai", toliau nei savireklama ar žiniasklaidos triukšmo neina — kol kas tai tik žodžiai, tik oro drebinimas.
Bet vektorius aiškus.
Į šį smūgį, kurį ketina suduoti "visas civiziluotas pasaulis", mes galėsime atsakyti. Yra ir motyvacijos, ir jėgų, ir tikėjimo, kad ištversime.
Gaila šioje situacijoje, žinoma, tik eilinių europiečių, tapusių politinių avantiūristų įkaitais.
Į tuos pačius komikus, kurie bando įrodyti tai, kas neįrodoma, norėdami įtikti globalistams, be svetimos gėdos jausmo jau neįmanoma pažiūrėti. Na, o kalbant apie patį atlikimo lygį šiame cirke, kuris vis dar klaidingai vadinamas "geopolitiniu Rusijos nulaikymu", galima pasakyti vieną dalyką: "Nuobodu, merginos!".
Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.