Lygiai toks pat scenarijus buvo paskelbtas spalį. Tada vėl gruodį. Keliai užšalo ir atitirpo, sniegas iškrito ir liovėsi snigti, bet rusų tankai nepajudėjo, rašo RIA Novosti autorė Viktorija Nikiforova.
Bet pažiūrėkime į situaciją iš kitos pusės. O kada amerikiečiams naudinga į Donbasą nukreipti ukrainiečių karius? Kodėl jie to nepadarė iki šiol, kas jiems trukdo? Apskritai, kada Amerika gali surengti provokaciją ir iš tikrųjų įsiveržti į gimtąsias rusų žemes?
Maždaug nuo rugsėjo mėnesio, lygiagrečiai su žiniasklaidos triukšmu apie Rusijos "invaziją" į Ukrainą, JAV kilo aistringos diskusijos apie būtinybę didinti FED diskonto normą. Menkiausia informacija apie šį kursą gali numušti pasaulio indeksus, tad diskusija karšta, bet tyli, tik iš po kilimo kartais pasigirsta užgniaužtos dejonės.
Pasaulio bendruomenė jų negirdi, nes ant ausų nuolat kabinami makaronai apie Ukrainą ir Rusiją. Viena vertus, jau vasarą tapo aišku, kad laikas kelti FED palūkanų normą. JAV ekonomika dūsta nuo trilijonų, išspausdintų per pandemiją, infliacija pasiekia keturiasdešimties metų aukštumas.
"Didžiausias visų laikų spekuliacinis burbulas", – taip situaciją JAV akcijų rinkoje dar birželį apibūdino puikus investuotojas Michaelas Burry, numatęs 2007 metų finansinę krizę.
Būtent tokioje situacijoje dažniausiai įjungiamas FED "dulkių siurblys". Jis nusiurbia pinigų "perteklių", pučia burbulus, apskritai kažkaip subalansuoja JAV ekonomiką. Kita vertus, tokiomis ekstremaliomis sąlygomis kurso niekas niekada nekėlė. Ir nepraėjo dveji metai nuo ankstesnio akcijų rinkos žlugimo, kai Dow Jones indeksas žlugo taip epiškai kaip nepamirštamaisiais 1987-aisiais.
Amerikos rinkos nervingai reaguoja net į FED pažadus kelti palūkanų normas. Cukerbergo "Meta" (buvęs "Facebook") prieš savaitę nukrito 25 procentais ir vis dar neatsigavo. Kitoms "aukštųjų technologijų" įmonėms taip pat viskas labai neaišku. Apskritai pagrindinis kurso didinimo pavojus yra tas, kad akcijos žlugs, ir "didžiausi spekuliaciniai burbulai" ne kontroliuojamai išsileis, o tiesiog sprogs.
Tačiau, pasak legendinio banko "Goldman Sachs" vadovybės, FED šiais metais palūkanų normą kels net penkis kartus. 2005–2006 m. FED vadovas Benas Bernankė (Ben Bernanke) pakėlė palūkanų normas septyniolika kartų iš eilės, siekdamas kovoti su infliacija. Dėl to padidėjo būsto paskolos įmokos. Tam tikru momentu amerikiečiai nebegalėjo jų prispausdinti. Hipotekos burbulas sprogo.
Prasidėjo 2007–2008 metų finansų krizė, kuri JAV atvirai lyginama su Didžiąja depresija. Amerikiečiai bankrutavo, gėrė, žudėsi. Tačiau "Goldman Sachs" tada gavo daug pinigų iš FED. Čia – kaip "Benya Krik" sagoje – neišvengiamai kyla klausimas: kur prasideda FED ir kur baigiasi "Goldman Sachs"? Šiuo atžvilgiu iškyla "antras sunkus" klausimas: o kaip amerikiečiai šiandien reaguos į biržos neramumus? 2020 metų pavasarį jie masiškai pirko akcijas, o tada per naktį jų santaupos išnyks. Pensijų fondai irgi to negali susitvarkyti. Milžiniškas burbulas išaugo ir nekilnojamojo turto rinkoje.
Šalyje yra daug "zombių firmų", kurios išgyvena tik nuolat refinansuodamos. Jei jos negalės gauti kitos paskolos, visoje šalyje įvyks daugybė bankrotų. Ir ką? Ar šalies gyventojai susitaikys su dar vienu apiplėšimu bankų naudai, ar rimtai šturmuos Kapitoliijų?
Atrodo, kad Amerikos elitas neturi atsakymo į šiuos klausimus. Todėl visa ši istorija su norma tęsiasi mėnesius. Pranešimai apie jos padidėjimą buvo pradėti rugsėjį. Tada ši idėja buvo nuolat likviduojama ir perkeliama. Ko gero, reikėjo duoti laiko pasiruošti, kam to reikia. Tas pats Maiklas Beris (Michael Burry) jau spėjo parduoti beveik visą savo portfelį.
Pastaba investuotojams – pirmiausia jis išmetė "Tesla", "Alphabet" ("Google") ir "Facebook" (tuo metu dar nespėjusio tapti "Meta") akcijas. Berio portfelio liko apie du procentus, šiandien jie investuojami į gynybos pramonę ir vaistų gamybą. Tai yra, aišku, kokias perspektyvas jis mato: karą ir mediciną. Kaip visa tai susiję su Donbasu? Kaip ir ankstesnis akcijų rinkos žlugimas buvo susijęs su koronaviruso pandemija.
2020 m. kovo 9 d., juodąjį pirmadienį, Amerikos oligarchai užgriuvo rinkas. Šiaurės Amerikos ir Europos akcijos smarkiai krito. Bankrutavo įmonės, bankrutavo žmonės, kilo masinis nedarbas. Tai buvo kelių bankininkų suderinto žaidimo rezultatas – kaip, tiesą sakant, 2007–2008 m. ir per visas šias finansines krizes. Tačiau žlugimo naudos gavėjai – tarp jų buvo bankų ir IT korporacijų savininkų – paaiškino, kas atsitiko su koronaviruso pandemija.
Problema ta, kad ji tuo metu tikrai nepasirodė. Taip, žmonės sirgo – ir sunkiai sirgo. Tačiau "lokdauno" nebuvo, sienas uždarė tik Kinija. Kovo dvyliktąją įvyko juodasis ketvirtadienis, kai sugriuvo viskas. O jau kitą dieną "Amazon" savininkas ir vienas iš pagrindinių žlugimo naudos gavėjų Džefas Bezosas (Jeff Bezos) "The Washington Post" kreipėsi į Trampą: "Pone prezidente, uždarykite mus namuose! Na, nesakysi juk tiesiai JAV gyventojams: vaikinai, mes įkišime raką jums šiek tiek į kišenes, jūs niekada neturėsite pensijų ir savo namų, negalėsite išleisti vaikų į universitetus, bet nekreipkite dėmesio, sėdėkite ramiai užsidarę ir nesirkite." Šimtmečio sukčiai prisidengė koronavirusu. Milijonų žmonių ligos ir kančios tapo užsklanda, už kurios sukasi trilijonai.
Kitas FED posėdis įvyks kovo šešioliktą dieną. Galbūt būtent jame bus padidinta diskonto norma. Ir jei tai prives prie rinkų žlugimo, tie patys Bezosas ir Geitsas kartu su džentelmenais iš "Goldman Sachs" ir "JPMorgan Chase" aiškins visam pasauliui, kad griūtis įvyko dėl Rusijos "invazijos" į Ukrainą. Turiu pasakyti, kad žiniasklaidos artilerijos paruošimas šia kryptimi jau vyksta.
"Rusijos invazija sukels siaubą rinkoms", – neseniai drėbtelėjo CNN.
"Rusijos invazija į Ukrainą bus šokas finansų rinkoms", – temą plėtoja CNBC.
Atsižvelgiant į tai, didelio masto "ukrovojakų" provokacija Donbaso teritorijoje kažkur kovo pradžioje būtų atrodžiusi logiška. Jie jau seniai viską paruošę. O cheminis ginklas buvo atgabentas pramoniniu mastu. O kariai kontaktinėje linijoje buvo nesuskaičiuojami.
Šiuo metu turėtumėte ypač atidžiai stebėti amerikiečių ir britų partnerių rankas. Jiems būtų nepaprastai naudinga surengti kruviną provokaciją Donbase, o vėliau bet kokį Rusijos bandymą gelbėti žmones pavadinti "invazija". Tokiu atveju bus galima sužlugdyti rinką ir sušildyti rankas. Tik verslas, nieko asmeniško.
Liūdniausia, kad gretimoje teritorijoje per tą laiką tikrai užaugo žmonės, kurie buvo įsitikinę, kad kovoti su "maskvėnais" yra gerai ir teisinga. Šiandien jie treniruojasi su mediniais kalašnikovais šaudyti rusus. Tuo tarpu komandos duodamos rusų kalba – tuo galite pasigrožėti CNN reportaže. Siaubas, absurdas, Kafka ilsisi.
Šie žmonės atsisako suprasti, kas akivaizdu: pabandę parsiduoti Vašingtonui, jie nieko negavo. Pinigų nebuvo ir nėra. Socialinės paslaugos ir medicina žlugo griežtai kontroliuojant Amerikos kuratoriams. Visi iš užsienio atkeliavę centai atsidūrė juos paleidusių sukčių kišenėse.
Prisimenate, kaip Arsenijus Jaceniukas surengė vakarėlį, švęsdamas savo pirmąjį milijardą? Na, berniukas atėjo į sėkmę. Tada, kaip įprasta, jis pabėgo: arba į JAV, arba į Vanuatu salą. Įdomu, ar Zelenskis turi Vanuatu pasą? Anksčiau ukrainiečiai šiam kolonijiniam "elitui" tiesiog atidavė viską, ką įsigijo.
Bet jie neturi nieko kito. Ir dabar jie bando priversti juos atiduoti savo gyvybes. Jie buvo pasamdyti kaip statistai, kad Amerikos bankininkai galėtų sukti savo gudrius gešeftus, o jų vietiniai vadovai ir toliau gautų komisinius. Tačiau šiame pragariškame spektaklyje bus pralietas absoliučiai tikras kraujas. Visa tai suvokus, jiems, žinoma, skaudu. Lengviau patikėti savo kilme iš šumerų ir "Rusijos agresija". Tada atsiranda bent kažkokia pastarųjų metų prasmė. Jei atvirai, man gaila šių žmonių.
Bet jų negaili nė sekundės juos valdantys aferistai. Smulkūs vagys, kurių jų vakarietiški šeimininkai niekada neprileis ten, kur tikrai rimti žmonės užsiima savo reikalais. Pseudopolitikai, pasiruošę atiduoti ir šalį, ir žmones už nedidelį kainoraštį ir butą Majamyje.
Žiūrėk, kol Vladimiras Zelenskis rengia būsimas premijas ir ruošiasi karui su Rusija, grivina pasiekė piką, o Ukrainos ekonomika (tiesą pasakius, tai oksimoronas, kaip "karštas sniegas", bet gerai) – dar vieną antirekordą. Paprasčiau tariant, Ukrainos piliečiai praranda paskutinius centus, o jų prezidentas iš to uždirba. Ir tada kai kurie piliečiai, visiškai rimtai, ketina kovoti dėl šio prezidento. Vaikinai, jūs ką, iš tikrųjų einate iš proto?
Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.