Po to, kai sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, aktyvistai nušvilpė iškilminguose renginiuose kalbėjusius valdžios atstovus, o Lietuvos politikos patriarchui Vytautui Landsbergiui net nebuvo leista kalbėti, valdžia negalėjo sužlugti ir per kitą šventę. Todėl Vasario 16-ajai – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai — pasiruošė kruopščiai.
Kaip buvo šalinami opozicionieriai
Likus kelioms dienoms iki šventės, skubotai baigėsi vieno ryškiausių opozicionierių — Antano Kandroto — teismas. Būtent jis buvo "triukšmingų protestų" oficialių švenčių dienomis autorius. "Kadangi valdžia žmonių negirdi ir pas juos neišeina, mes patys ateisime pas valdžią. Mus girdės kiekviename oficialiame renginyje", — paaiškino jis idėją "Sputnik" korespondentui.
Ir nors Kandrotas buvo teisiamas pagal ekonominį straipsnį, bausmė pasirodė esanti per griežta — vieneri metai ir devyni mėnesiai realaus kalėjimo. Net pirmosios instancijos teismas davė mažiau — tik šešis mėnesius. Akivaizdu, kad tai buvo viešas plakimas ir įbauginimo aktas, sakė jo bendražygiai. Iš dalies efektas buvo pasiektas: nemaža dalis jo draugų Vasario 16-ąją į Vilnių neatvyko.
Be to, po praėjusių metų rugpjūčio 10-osios protestų dešimtims aktyvistų buvo iškeltos baudžiamosios bylos, todėl vasario 16-ąją praktiškai nebuvo kam triukšmauti. O tuos, kurie išdrįso atvažiuoti, valdžia bandė įbauginti labai klasikiniu būdu — atvykstančiuosius demonstratyviai sulaikė ir apieškojo.
Galbūt todėl į pirmąjį oficialų renginį prie Prezidentūros vasario 16 d., vidurdienį, daugiausia susirinko esamos valdžios šalininkai. Ir nedidelės grupės ukrainiečių su baltarusiais, kurie mojavo savo vėliavėlėmis. Lietuvos opozicionieriai stovėjo atokiau su plakatais, demaskuojančiais dabartinę valdžią ir asmeniškai Landsbergį vyresnįjį. Bet jie nešvilpė ir netriukšmavo. Buvo kalbama, kad policija šiam atvejui turėjo planą. Sausio mėnesį jie pasimetė, bet vasariui pasiruošė.
Grojo karinis orkestras, iškilmingą kalbą pasakė prezidentas Gitanas Nausėda, skambant trijų Baltijos šalių himnams buvo pakeltos vėliavos, kariškiai pademonstravo rankų vikrumą — žongliravo ginklais ir šaudė į orą. Paskui minia išsivaikščiojo, kad po dviejų valandų susitiktų prie Signatarų namų, kuriuose 1918 m. vasario 16 d. buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas.
Landsbergis išsigando "rusų šnipo" Paleckio
Tiek policijos pareigūnų ir specialaus transporto miesto senbuviai seniai matė — miesto centras šią dieną buvo prigrūstas saugumo pajėgų. Tai antroji priežastis, kodėl bet koks protestas buvo pasmerktas.
Vis dėlto, kai pagal tradiciją Vytautas Landsbergis įžengė į Signatarų namų balkoną, triukšmas vis dėlto pakilo. Tuo metu kartais buvo neaišku, ar žmonės dėkoja ir sveikina Landsbergį ir buvusią prezidentę Dalią Grybauskaitę, ar trukdo jiems kalbėti.
Opozicionieriai susirėmė su landsbergininkais: vieni skandavo "ačiū", kiti — "gėda", vieni — "Lietuva", kiti — "melagis". Atėjusieji palaikyti valdžios akivaizdžiai bjaurėjosi opozicionieriais. Į tuos, kurie ką nors šaukė, jie tuoj pat piktai atsigręžė, ir jei ne gausus policininkų kiekis minioje, tikriausiai vien ties tuo nebūtų sustoję.
Kaip "Sputnik" papasakojo patys aktyvistai, šį kartą valdžia padirbėjo iš anksto — ne tik įbaugino Antano Kandroto bendražygius, bet ir uždarė viešbutį, esantį už sienos nuo Signatarų namų. Specialiosioms tarnyboms tapo žinoma, kad aktyvistai jame kambarius užsisakė dar prieš mėnesį iki renginio — planavo išeiti į kaimyninius balkonus ir "pažiūrėti Landsbergiui į akis". Taip pat gatvėje buvo sumontuoti tokie galingi garsiakalbiai, kad net jei Landsbergis šnabždėtų į mikrofoną, jis vis tiek būtų girdimas už poros kvartalų nuo pasirodymo vietos. Buvo per sunku perrėkti patriarchą.
Čia Landsbergis iš džiaugsmo ir įsisiautėjo: Rusiją pavadino fašistine, rusus — okupantais, pareiškė, kad po Ukrainos Rusija turi planų užgrobti Lietuvą, o Algirdą Paleckį pavadino generalgubernatoriumi, kurį į šias pareigas jau paskyrė "Rusijos valdžia".
Pats Paleckis tuo metu nuo Landsbergio buvo gana toli — prie savo judėjimo "Teisingumo aušra" palapinės Katedros aikštėje, kur buvo renkami parašai už referendumą.
Apie savo "paskyrimą" jis sužinojo iš bendražygių ir nustebo. Paleckis jam būdinga diplomatiška maniera "Sputnik" korespondentui pasakė, kad Landsbergis visiškai nusilpo — amžius primena apie save. Bet tai, kad Lietuvos politikos patriarchas priminė Paleckį, kalbėdamas apie žodžio laisvę ir demokratiją šalyje, yra skambutis. Pasirodo, jis baiminasi, kad konservatoriai praranda pozicijas ir žmonės seka nebe landsbergininkais, o tokiais kairiųjų aktyvistais kaip Paleckis, nuteistas šešeriems metams kalėti dėl išgalvotos šnipinėjimo bylos.
Kodėl protestai nepavyko
Landsbergis tądien visur vaikščiojo su Dalia Grybauskaite — ji sėdėjo šalia patriarcho palapinėje prie Prezidentūros, jis pakvietė ją į savo šventą balkoną, iš kurio 30 metų kasmet kreipiasi į tautą. Kaip daugelis juokiasi, Landsbergis šventę jau seniai privatizavo. Tačiau pastaruoju metu jo autoritetas pastebimai susvyravo, todėl atrodo, kad jis nusprendė visiems pristatyti savo įpėdinį.
Septintą valandą vakaro suplanuota eisena su fakelais nuo Rotušės aikštės iki Seimo nesukėlė valdžiai tradicinio pasididžiavimo ir optimizmo nepridėjo. Kol vieni lietuviai džiaugėsi laužais, kuriuos kariškiai kurstė pačiame pagrindinės sostinės gatvės — Gedimino prospekto — viduryje, kiti vaikščiojo su uždegtais fakelais, akylai stebimi šimtų policininkų. Ir šįkart tvarkos sargybiniai ne palaikė eiseną, o laukė provokacijų iš jos dalyvių. O juk tai jau ne kairiųjų opozicionierių minia, o dešiniųjų.
Po to netoli Seimo, Lukiškių aikštėje, jie surengė mitingą ir kritikavo valdžią. Jei opozicijai uždraudė rengti mitingus, tai šiems aktyvistams negalėjo atsakyti. Galbūt todėl, kad dar visai neseniai šie žmonės su fakelais rankose aktyviai rėmė Lietuvos konservatorius, o šiandien bėga iš laivo. Tačiau ir su kairiaisiais opozicionieriais jie dar nepasirengę bendradarbiauti, todėl protestai išeina silpni. Matyt, dar neatėjo laikas.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.