"Neliks viena agresijos akivaizdoje": Lietuva palaiko Ukrainos kaip ES kandidatės statusą

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su solidarumo ir palaikymo vizitu lankosi Ukrainoje
Sputnik
VILNIUS, vasario 23 — Sputnik. Šiandien Kijeve susitikę Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos — Liublino trikampio — prezidentai pasirašė deklaraciją, "griežtai smerkiančią Rusijos Federacijos sprendimą pripažinti Luhansko ir Donecko liaudies respublikas esančias laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose". Tai patvirtina Prezidentūros spaudos tarnyba.
Liublino trikampio prezidentai deklaracijoje Rusijos sprendimą vadina "šiurkščiu tarptautinės teisės normų ir principų pažeidimu" bei teigia, kad "Rusija sąmoningai ir vienašališkai pasitraukė iš Minsko susitarimų", todėl jai tenka visa atsakomybė už tolesnį saugumo padėties Ukrainoje blogėjimą.
"Dar kartą patvirtiname savo tvirtą įsipareigojimą remti Ukrainos suverenumą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą jos tarptautiniu mastu pripažintose sienose bei teritoriniuose vandenyse", — teigia prezidentai.
Liublino trikampio šalių vadovai taip pat pabrėžia, kad, atsižvelgiant į reikšmingą pažangą įgyvendinant Asociacijos susitarimą, vidines reformas bei dabartinius saugumo iššūkius, Ukraina nusipelno ES kandidatės statuso ir Lietuva bei Lenkija rems Ukrainą siekiant šio tikslo.
"Ukraina yra ir mūsų pačių saugumo skydas": VRM siunčia Kijevui 1,8 mln eurų vertės paramą
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo, kad būtina atkreipti dėmesį į Ukrainos pastangas tapti Europos Sąjungos nare, tai yra, nuveiktus darbus, įvykdytas reformas.
"Atėjo metas mums, Europos Sąjungos šalims, duoti Ukrainai kelią eiti pirmyn. Tikiu, kad kartu su savo partneriais mes tikrai galėsime pasiųsti tą signalą ir aš padarysiu viską, kad Lietuvos balsas čia girdėtųsi labai aiškiai ir artikuliuotai", — tvirtino Nausėda.
Prezidentai taip pat ragina Rusiją deeskaluoti situaciją ir atitraukti savo ginkluotąsias pajėgas, dislokuotas prie Ukrainos sienų ir laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, bei susilaikyti nuo bet kokių tolesnių karinių veiksmų.
"Taikyti maksimaliai stipresnes sankcijas": Landsbergis pasisakė apie apribojimus Rusijai
Per bendrąją spaudos konferenciją po susitikimo Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Lietuva nepripažins "jokių bandymų pakenkti teritoriniam Ukrainos vientisumui, kaip ir niekada nepripažins neteisėtos Krymo aneksijos".
Jis taip pat akcentavo, kad Rusijos agresijos akivaizdoje Ukraina sulauks visokeriopos Lietuvos ir Europos paramos.
"Rusijos agresijos akivaizdoje Ukraina neliks viena. Galite tikėtis visokeriopos Lietuvos ir visos tarptautinės bendruomenės paramos. Jūs ją jau jaučiate. Mes palaikysime brolišką tautą. Ukrainą remsime visomis įmanomomis priemonėmis", — sakė Lietuvos prezidentas.
Ukrainos vadovas Vladimiras Zelenskis per spaudos konferenciją pažymėjo, kad "Lietuva ir Lenkija yra partnerės, kurios rėmė Ukrainą tiek žodžiais, tiek darbais".
Ukrainoje įvedama nepaprastoji padėtis
"Vertiname Lenkijos ir Lietuvos draugų pastangas stiprinant mūsų šalių gynybinius pajėgumus, tiekiant ginklus, "Stingers" sistemas ir už visą paramą ir pagalbą, kuri pasklido po visą Ukrainą ir kurios reikia mūsų kariuomenei", — sakė Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad Ukrainai ypač svarbu, jog Lietuvos ir Lenkijos diplomatai liko Kijeve.
2014 metų gruodžio mėnesį Ukrainos Aukščiausioji Rada pakeitė du įstatymus, atsisakydama NATO nepriklausančios valstybės statuso. 2016 metų birželio mėnesį buvo priimtos papildomos pataisos, apibrėžiančios įstojimą į NATO kaip šalies užsienio politikos tikslą. 2019 metų vasario mėnesį Ukrainos parlamentas priėmė Konstitucijos pataisas, užtikrinančias šalies kelią į ES ir NATO.
Ukraina tapo šeštąja valstybe, gavusia NATO sustiprintų galimybių partnerės statusą. Anksčiau šį statusą gavo Australija, Suomija, Gruzija, Jordanija ir Švedija. Sustiprintų galimybių partnerio statusas NATO buvo įvestas 2014 metais, siekiant užmegzti gilesnius, labiau specializuotus dvišalius santykius.
JAV siųs daugiau karių į Baltijos šalis