VILNIUS, kovo 20 — Sputnik. Neurologas, medicinos mokslų kandidatas, Kazanės valstybinio medicinos universiteto Neurologijos, neurochirurgijos ir medicininės genetikos katedros docentas Rustemas Gaifutdinovas pasakojo apie demencijos riziką, apie tai praneša Ura.ru.
Gaifutdinovas pareiškė, kad demencijos išsivystymui įtakos turi genetinis polinkis, amžius, gyvenimo būdas, blogi įpročiai ir išsilavinimo lygis. Taip pat organizme gali būti apolipoproteino geno kopija – APOE4 alelis, kurio paveldėjimas padidina demencijos išsivystymo riziką du–tris kartus. Jei žmogus paveldi dvi kopijas, rizika susirgti Alzheimerio liga didėja 12-15 kartų.
Amžius taip pat yra rizikos veiksnys. "Tarp žmonių, vyresnių nei 65 metų, vienas iš dešimties turi Alzheimerio demenciją. Jei 80 metų, tai kas ketvirtas, jei žmogui sukanka 99-100 metų, tai kas antras serga Alzheimerio liga", – pranešė Gaifutdinovas.
Rūkymas, sėslus gyvenimo būdas, pilvinis nutukimas, žemas išsilavinimas ir fizinis darbas prisideda prie kraujagyslinės demencijos išsivystymo, kai pažeidžiamos mažos kraujagyslės, sumažėja darbo greitis, prasideda atminties sutrikimai.
Specialistas paaiškino, kad ne visos demencijos yra negrįžtamos: 10 procentų tokių ligų galima išgydyti. "Tai yra navikai, infekcijos, traumos, normotenzinė hidrocefalija, vitamino B12 trūkumas", - sakė jis. Esant demencijos rizikai, neurologas rekomendavo lavinti atmintį ir mokytis užsienio kalbų.