Uodega negali vizginti šuns, marionetinės valstybės negali diktuoti savo valios savo šeimininkams, ir vis dėlto Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis nusiteikęs optimistiškai.
Kovo 30 d. vykusiame posėdyje JAV Kongreso Atstovų Rūmų ginkluotųjų pajėgų komitete buvo aptartas Ukrainos vadovybės "skubių poreikių" sąrašas. Visų pirma, sovietų gamybos smogiamųjų lėktuvų Su-25 tiekimas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, kurių amerikiečiams teks ieškoti pas sąjungininkus ir partnerius. Kalbama apie daugybę dešimčių kovai paruoštų mašinų.
Orlaivių gamyklose Ulan Ude ir Tbilisyje nuo serijinės gamybos pradžios iki 1991 m. buvo pagaminta daugiau nei 1300 smogiamųjų lėktuvų Su-25. Įvairių šio lėktuvo modifikacijų buvo matyti buvusios TSRS respublikų, Bulgarijos, Vengrijos, Slovakijos, Makedonijos, Peru, daugelio Afrikos ir Artimųjų Rytų valstybių oro pajėgose.
Jei pavyks į Ukrainą pristatyti Su-25 partiją, iškart iškils dvi neišsprendžiamos problemos — bazavimosi aerodromai ir apmokyti pilotai (nėra nei vieno, nei kito). Vadinasi, prie orlaivių reikės pridėti užsienio pilotus ir NATO bazes.
Kijevo režimas paskutinėmis kovo dienomis kruopščiai apkrovė Vašingtoną nuolatiniais prašymais tiekti šimtus tankų ir lėktuvų. Tačiau su tankais iš karto nepasisekė: "partneriai" mano, kad jų mašinos yra per sudėtingi, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialistai galėtų greitai juos įvaldyti, o sovietinės T-72 modifikacijos iš Rytų Europos yra pernelyg pastebimi taikiniai transportavimo etape.
Anksčiau liko nesuvaidinta kombinacija su trimis dešimtimis lenkiškų naikintuvų MiG-29 — kariniai vadovai Varšuvoje ir Amerikos bazėje "Ramstein" Vokietijoje nusprendė nerizikuoti. Net 100 smogiamųjų dronų kamikadzių "Switchblade-300" ir "Switchblade-600" pristatymas į Ukrainą JAV buvo svarstomas dvi savaites dėl "inventorizavimo ir modalumo problemų". Nors kovinėmis sąlygomis šimtas amerikietiškų bepiločių orlaivių gali būti sunaikinti per porą dienų.
Po Rusijos karių smūgių sparčiai nyksta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ginkluotė ir technika — nuo specialiosios karinės operacijos pradžios sunaikinta 124 orlaiviai ir 77 sraigtasparniai, 216 priešlėktuvinių raketų sistemų, 341 nepilotuojamas orlaivis, 1815 tankų ir kt. šarvuotų kovinių mašinų, 195 daugkartinės raketų paleidimo sistemos, 762 lauko artilerijos pabūklai, 1689 vnt. specialios karinės automobilių technikos. Tokia statistika perbraukia bet kokių ginklų tiekimo Ukrainai prasmę. Be to, vakarietiški ginklai nežada technologinio pranašumo.
Kovo 30 dieną Valstybės departamento atstovė Selesta Wallander davė vilčių: su Slovakija tęsiasi derybos dėl oro gynybos sistemų S-300 perdavimo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Tą pačią dieną JAV ir Didžioji Britanija paskelbė negalinčios tapti Ukrainos saugumo garantais. Kijevo režimas iš savo "partnerių" tikisi kur kas daugiau ir vis dar tikisi įtempti NATO į karštą karą.
Visi — į karą su Rusija!
Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis iš savo kolegos iš Amerikos Džo Baideno reikalauja "ypatingos gynybinės paramos" ir kasdien ragina visas pasaulio šalis kariauti su Rusija. trečiadienį prašė iš Norvegijos parlamento mobiliųjų priešlėktuvinių raketų sistemų "NASAMS" ir priešlaivinių raketų "Harpoon". Ketvirtadienį bandė įtikinti Australijos parlamentą, kad reikia stiprinti antirusiškas sankcijas.
Be to, Zelenskis reikalauja, kad Ukrainos ambasadoriai visame pasaulyje ne gerintų santykius su kitomis šalimis, o kiršintų juos prieš Rusiją. Gruzijos ir Maroko ambasadoriai jau atšaukti į Kijevą dėl "prastos pažangos". Kijevui pavyko sutrikdyti JAV sąveiką su Persijos įlankos šalimis.
Zelenskis pareiškė: "Laisvė turi būti ginkluota ne blogiau nei tironija". Tačiau laikraštis "Washington Post" pažymėjo, kad Ukrainos piliečiai "vis dažniau susiduria su nemalonia tiesa": Ukrainos ginkluotosios pajėgos dislokuoja karinę techniką prie gyvenamųjų pastatų, civilius naudoja kaip gyvą skydą, ir Ukrainos "laisvės" aukų daugėja. Ukrainos prezidento biuro vadovo kūrybos patarėjas Aleksejus Arestovičius mano, kad parlamento patvirtintoje šalies karinėje doktrinoje numatytas "totalinėss gynybos" principas.
Būtent rokia "gynyba“ griauna Ukrainos miestus ir gali būti vertinama kaip genocidas. Neatsitiktinai nemaža dalis nacionalistų priverstinai laikomų miestiečių ieško bet kokios galimybės evakuotis į Rusijos teritoriją.
Ukrainos veidas pasaulyje atrodo laukiniai, tačiau tamsuoliškumas yra dėsningas — Kijevo režimas paveldėjo būdingus savo agresyvių ir "išskirtinių" kūrėjų bruožus. Būtent todėl Ukraina gavo kvietimą dalyvauti Šiaurės Atlanto Tarybos posėdyje balandžio 6-7 dienomis NATO užsienio reikalų ministrų lygiu.
Tuo tarpu Donbase verda didelis "katilas" 60 000 karių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų grupuotei, kurios išgelbėti neįmanoma. Dešinysis Dniepro krantas spinduliuoja nerimą: "Mi-6 perdavė prezidentūrai naujus duomenis apie antrąjį Rusijos karinės kampanijos Ukrainoje etapą. Dabar Kremlius nesiruošia sustoti DLR, LLR ir Krymo pripažinimu, o nori užimti visą kairiojo kranto Ukrainą. Tam planuojama iki gegužės 9 dienos apsupti ir nugalėti rytinį frontą, o per vasaros kampaniją pasiekti Dnieprą". Artimiausiu metu įvertinsime britų prognozių kompetencijos ir patikimumo laipsnį.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterešas pavadino kovinius veiksmus Ukrainoje "katastrofa, sukrečiančia tarptautinės tvarkos pamatus". Jis priminė, kad 2021 metais dėl karų pabėgėliais tapo 84 milijonai žmonių, o metais anksčiau pasaulinės karinės išlaidos išaugo iki dviejų trilijonų dolerių. Tokių reiškinių iniciatoriai ir naudos gavėjai yra žinomi. Ukraina — ne pirmoji ir ne paskutinė agresyvios JAV ir NATO užsienio politikos auka.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.