VILNIUS, balandžio 2 — Sputnik. Net ir geriausi būsto įrengimo arba renovacijos specialistai gali susidurti su atsitiktiniais, itin sunkiai ir brangiai pataisomais nesėkmingais nutikimais, rašo BTA spaudos tarnyba.
Įmonės draudimo istorijoje užfiksuota įvykių, kuomet žala dėl remontą vykdžiusių meistrų kaltės viršijo ir 100 tūkst. eurų.
"Atvejai, kuomet skiriamos išmokos atlyginti žalą už remonto darbų metu išdaužtą stiklą, apgadintus baldus ar užpiltas kaimynų patalpas, draudimo bendrovėms yra bemaž kasdienybė. Ne taip retai, kaip norėtųsi, pasitaiko ir draudiminių atvejų, kai žala remontuojamų patalpų savininkui yra tokia didelė, jog be draudimo pagalbos ji sužlugdytų remonto paslaugas teikiančią įmonę", – sakė BTA Bendrosios civilinės atsakomybės ir aviacinių rizikų skyriaus produktų vadovas Eugenijus Bulavas.
Išskirtiniai atvejai
Eksperto atmintyje labiausiai įstrigo atvejis, kuomet montuojant oro kondicionierių buvo pažeisti ir sudegė po tinku esantys elektros laidai. Šios meistrų klaidos šalinimui draudimo įmonė išmokėjo net 62 tūkst. eurų sumą.
Taip pat įsiminė beveik nusikalstamas neatsakingumas, kai statybininkai nusprendė statybines atliekas pilti į kanalizaciją – nuotekų vamzdžiai visiškai užsicementavo, vanduo ėmė semti ir kaimyninius butus, ir vieną iš šalia veikusių įmonių.
Bene didžiausia žala, kurią pagal Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį atlygino BTA, įvyko elektrikams atliekant darbus gamykloje: dėl elektrikų kaltės įvyko trumpas jungimas, nutraukęs energijos tiekimą visai gamyklai. Žala įmonei siekė 115 tūkst. eurų.
"Apskritai išmokos už žalas, atsiradusias dėl remonto darbus vykdžiusios pusės klaidų, tik retais atvejais būna mažos, vos kelių šimtų eurų dydžio. Įprastai kalba eina apie tūkstančius ar dešimtis tūkstančių eurų", – paaiškino Bulavas.
Pirmiausia – kreiptis
Anot jo, pranešimai apie mažas žalas draudimo įmonių dažniausiai net nepasiekia – remonto įmonės savo jėgomis pašalina darbo trūkumus.
"Savaime suprantama, atsitikus nelaimei darbus vykdę asmenys turėtų imtis visų priemonių žalą sumažinti. Tačiau mes skatiname klientus net ir smulkesnių draudiminių įvykių atveju kreiptis į draudimo bendrovę", – teigia ekspertas.
Anot jo, nesudėtingais atvejais žalos atlyginimui skirtos lėšos gali būti pervestos per savaitę ar dvi nuo įvykio užfiksavimo. Žalos išmokėjimo procesą ilgina situacijos, kuomet žala padaroma užsienyje, vyksta teisminiai procesai ar draudimo išmoką gauti siekianti bendrovė delsia pateikti reikiamus dokumentus.
Šalinti įvykio metu padarytą žalą Bulavas rekomenduoja dar negavus išmokos, tačiau jau su draudiko pritarimu (pranešus apie įvykį, suderinus aplinkybes, aptarus darbų sąmatą ir pan.). Jo teigimu, jeigu žala bus pradėta šalinti nesuderinus su draudiku, veikiausiai už tą žalą išmoka apskritai nebus skiriama.