Erkės jau bunda: specialistai ragina pasiskiepyti nuo erkinio encefalito

Specialistai atkreipia dėmesį, jog pirmieji pavojingos ligos atvejai kiekvienais metais fiksuojami dar kovą

VILNIUS, kovo 11 — Sputnik. Gydytojai ir draudikai perspėja, kad jau bunda erkės, o jų įkandimas gali kainuoti sveikatą ar net gyvybę, tad norint sumažinti rizikas svarbu nuo erkinio encefalito pasiskiepyti kuo anksčiau, nes pirmieji pavojingos ligos atvejai kiekvienais metais fiksuojami dar kovą. Apie tai praneša draudimo bendrovė "ERGO".

Draudimo bendrovės "ERGO" Lietuvoje Sveikatos draudimo rizikų ir produktų plėtros skyriaus vadovė Marija Radžvilienė sako, kad lietuviai erkių platinamų ligų pavojų vertina vis rimčiau, todėl vis daugiau gyventojų skiepijasi nuo erkinio encefalito. Tiesa, dažnai to padaryti neskubama, kol orai visiškai atšyla ir pradedama iškylauti, keliauti į miškus ir sodybas.

"Apie tai, kad gyventojai vis geriau suvokia erkių platinamų ligų keliamą pavojų, rodo ir tai, kad skiepams nuo erkinio encefalito vis dažniau panaudojamos privataus sveikatos draudimo lėšos. Pernai kas trečias apdraustasis, turintis sveikatos draudimą su profilaktinio patikrinimo bei vakcinacijos limitu ir juo pasinaudojęs, draudimo sumą skyrė skiepams — dažniausiai nuo erkinio encefalito. Kas antras gyventojas sveikatos draudimo limitą panaudojęs vakcinacijai skiepijosi būtent nuo erkinio encefalito", — sakė Radžvilienė.

Savo ruožtu "InMedica" klinikos šeimos gydytoja Milda Kišonienė pažymi, kad skiepai yra efektyviausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė, apsaugą po pilnos vakcinacijos schemos suteikianti 97–100 proc. žmonių. Gydytojos teigimu, vakcinaciją rekomenduojama pradėti žiemą ar ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumas, tačiau skiepytis galima ištisus metus.

"Erkinis encefalitas yra sunki virusinė liga, pažeidžianti galvos smegenis ir periferinius nervus. Tai yra viena reikšmingiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, dažnai sukelianti liekamuosius reiškinius ir neįgalumą. Užsikrėsti erkiniu encefalitu galima dviem būdais – įsisiurbus erkei ir geriant termiškai neapdorotą pieną. Lietuvoje ir Europoje šia liga dažniausiai užsikrečiama įkandus Ixodes ricinus rūšies erkei. Ji yra aptinkama visoje Lietuvoje", — perspėja Kišonienė.

Anot gydytojos, didesnė rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu kyla nepasiskiepijusiems ir daug laiko praleidžiantiems lauke ar miške, tačiau erkė įkasti gali net ir paprasčiausio pasivaikščiojimo miesto parke metu. Dėl to apsisaugoti nuo rizikų aktualu kiekvienam.

"Skiepijantis nuo erkinio encefalito galima rinktis įprastinę arba pagreitintą vakcinacijos schemą. Pirmuoju atveju 1-3 mėnesių intervale gaunamos dvi vakcinos dozės, o trečiosios ir sustiprinančiųjų terminas gali skirtis, priklausomai nuo konkrečios vakcinos. Pirma sustiprinamoji dozė vakcinuojama praėjus 3 metams po pirminės vakcinacijos, tolimesnės revakcinacijos — kas 3-5 metus, priklausomai nuo amžiaus. Pagreitinta vakcinacija taikoma, kai skiepijamasi prieš pat erkių sezoną ar jam jau prasidėjus", — pažymi Kišonienė.

Siekiant sumažinti erkių įkandimo riziką, einant į miškingas vietoves patartina apsirengti visą kūną dengiančiais drabužiais, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešų, o kelnių klešnių apačia — prie kojų. Galvą rekomenduojama uždengti gerai priglundančia kepure, gobtuvu ar skarele. Būnant miške patartina rinktis baltą ar šviesią aprangą — ji leidžia lengviau pastebėti užropojusias erkes joms dar nespėjus įsisiurbti. Grįžus iš miško namo rūbus reikėtų iš karto įdėti į skalbimo mašiną skalbti. Esant gamtoje taip pat rekomenduojama naudoti nuo erkių saugančius repelentus.