Kazimieras Juraitis: JAV sukiršino Rusiją ir ES bei valo Lietuvą

Publicistas, dokumentinių filmų kūrėjas ir televizijos laidų vedėjas Kazimieras Juraitis išskirtiniame interviu Sputnik papasakojo, kad rudenį Lietuvos laukia badas — iš lentynų šluojami paskutiniai produktai

"Mano asmenine nuomone, šis konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos buvo suplanuotas. Amerika turėjo supriešinti Rusiją su Europos Sąjunga ir tai padarė. Konfliktas buvo neišvengiamas, tik forma buvo neaiški. O Lietuva užima aktyviausią poziciją kurstant šį karą", — papasakojo žinomas Lietuvos dokumentinio kino kūrėjas Kazimieras Juraitis.

Lietuva turi tik sienas, bet valstybingumo nėra

Lietuvoje režisierius žinomas ne tik savo dokumentiniais filmais įvairiomis temomis, bet ir aktyvia politine pozicija. 2016 metais Juraitis kandidatavo į Seimą, tačiau nepateko. O 2019 metais jis norėjo kandidatuoti šalies prezidento rinkimuose, tačiau taip pat nesurinko reikiamo balsų skaičiaus kandidatūrai.

Tačiau jis nepasidavė. Po nesėkmingų bandymų paveikti šalies kursą, būdamas valdžioje, Juraitis tęsė politinę veiklą opozicijos lyderio Algirdo Paleckio judėjime "Teisingumo aušra".

Iš "Geros kaimynystės forumo", prieš pat Rusijos karinės operacijos Ukrainoje pradžią, jis važiavo į Baltarusiją, kad užmegztų bendradarbiavimą tarp dviejų šalių paprastų gyventojų lygyje. Kelionės buvo sėkmingos — Baltarusijoje lietuviai buvo sutikti įvairiais lygiais, net pradėtos bendradarbiavimo programos, tačiau planus sužlugdė Rusijos specialioji operacija Ukrainoje.

"Mes jau seniai neturime savo valstybės, yra tik kolonijinė vyriausybė, kuri net neturi valstybės administravimo žymių. Taip, ir siena yra, bet nieko daugiau. Lietuva šiuo (Rusijos specialiosios operacijos Ukrainoje — Sputnik) klausimu užima itin aštrią karinę poziciją, kuri turės žalingą poveikį žmonėms. Bet pasaulio politikoje, kas mes tokie? Taip, skruzdėlės. Lietuva išnyks — ir globaliame žaidime niekas nepasikeis. Bet kadangi gyvenu čia, stengiuosi visais įmanomais būdais užkirsti kelią šiai politikai", — aiškina režisierius.

Pergalės dieną švęsime Minske

Dabar Baltijos šalys konkuruoja, kas įves daugiau apribojimų iki gegužės 9-osios, kad priverstų žmones atsisakyti tradicinės Pergalės dienos minėjimo prie paminklų sovietų kariams. Latvija kol kas pasielgė griežčiau nei kitos — uždraudė organizuotoms grupėms artėti prie paminklų arčiau nei 200 metrų. Lietuva kol kas nepaskelbė savo priemonių. Jos gal ir nebus tokios drakoniškos ir žeminamos, bet daugelis lietuvių jau žino, kaip minės šventę.

"Gegužės 9 d., nebent mus sukaustys grandinėmis specialiosios tarnybos, važiuosime grupe į kaimyninę brolišką Baltarusiją ir ten švęsime. Norime dalyvauti Pergalės marše, nes Lietuva taip pat dalyvavo šiame kare antihitlerinės koalicijos pusėje. Gaila, kad čia (Lietuvoje — Sputnik) režimas liberalfašistinis. Esu įsitikinęs, kad jei Lietuvoje nebus uždrausta švęsti gegužės 9-ąją, bus visos policijos pajėgos išsiųstos prie paminklų. Ir ramiai paminėti vis tiek neduos", — įsitikinęs Juraitis.

Pernai, kai rusofobijos laipsnis nebuvo toks aukštas, Lietuvoje visi, kas su plakatais atėjo prie paminklų Raudonajai armijai, buvo nubausti piniginėmis baudomis. Žmonės buvo apkaltinti, kad neįregistravo to kaip piketo.

"O ką tada pasakyti apie šiuos metus? Bet tų, kurie liks Lietuvoje ir su mumis į Baltarusiją nevyks, prašysime filmuoti reportažus iš vietų. Po to papasakosime, kas atsitiko Lietuvoje", — sako Juraitis.

Parduotuvėse net degtukų nėra

Režisierius mano, kad Lietuvoje tikra demografinė katastrofa — trečdalis gyventojų šalį paliko visam laikui.

"Net per karus to nebūna. O čia taikos metu — ir milijonas tiesiog išgaravo. O juk tai jauni ir sveiki Lietuvos piliečiai, ant tokių laikosi valstybė. Esame greičiausiai nykstanti valstybė pasaulyje. Taip pat ir pagal savižudybių skaičiaus rodiklį. Kas neišvažiavo, tas blogai baigia", — sako Juraitis.

Katastrofiškam pabėgimui iš šalies yra paaiškinimas. Dokumentinių filmų kūrėjo teigimu, 485 000 iš 2 800 000 gyventojų Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos. Tai praėjusių metų rodikliai. "Kas bus šiais metais, net neįsivaizduoju", — skėsčioja rankomis Juraitis.

"Prieš mūsų interviu nuėjau į parduotuvę — ten nėra pigių grūdų, tokių kaip soros ar manų kruopos, tik brangūs grikiai ir ryžiai. Ir tuščios lentynos. Jau tris savaites druskos nėra, tik brangi joduota mažose pakuotėse. Taip pat nėra sodos, actą greit išperka. O dar degtukai dingo. Neparduodama viskas, kas ateidavo pas mus iš Rusijos ir Baltarusijos, o deficito niekuo nepakeisti. Aš apskritai galvoju, kad iki rudens jau badausime — Rusija ir Ukraina buvo pagrindinės grūdų eksportuotojos, o kas dabar vyksta, jūs patys žinote", — sako Juraitis.

Iš pradžių lietuviai gelbėjosi tuo, kad apsipirkti vykdavo į Baltarusiją, tęsia režisierius, tačiau paskui Lietuvos valdžia nusprendė, kad keliaujant į užsienį daugiau nei 60 eurų grynųjų turėti negalima. O lietuviškos banko kortelės Baltarusijoje neveikia.

"Ir iš lietuvių buvo atimta galimybė įsigyti kokybiškų ir, svarbiausia, nebrangių produktų ir buitinės chemijos", — stebisi pašnekovas.

Landsbergis pasisveikino su mano šunimi, bet mane ignoravo

"O kas darosi ekonomikoje? Santykiai su Kinija buvo sugadinti dėl Taivano. Kad įtiktų Briuseliui ir JAV. Tada sugadino juos su Baltarusija — atsisakė tranzitu vežti trąšas. Taip pat, kad įtiktų Briuseliui ir JAV. Kaip rezultatas uždarė savo trąšų gamybos gamyklą "Lifosa". Tūkstantis darbininkų neteko darbo. Tūkstantis lietuvių be darbo — tik pagalvokite?! Jau nekalbant apie tai, kad Lietuvai reikia trąšų, plius jos buvo eksportuojamos į užsienį. Yra jausmas, kad kažkas tyčia naikina Lietuvą", — stebisi Juraitis.

Režisierius pakartojo nuomonę, kurią Sputnik korespondentui jau išsakė daugelis Lietuvos aktyvistų — "šalis valoma, kažkam atlaisvinamos erdvės".

"Ir mus laiko bandymų triušiukais — daro su mumis eksperimentus, žiūri, išgyvensim ar ne", — sako Kazimieras Juraitis.

Režisierius tikina, kad ir toliau užsiims politika. Neatsitiktinai jis atėjo į ją 2000-aisiais, kai sužinojo, kad Landsbergio valdžia stumia įstatymą, leidžiantį parduoti žemę užsieniečiams. "Pagalbos Lietuvai dabar reikia labiau nei bet kada anksčiau", — sako jis.

Apie galimas Valstybės saugumo departamento represijas jis sako: "Net jei ir nužudys — kiek man liko? Dešimt ar dvidešimt metų? Tai kam mes apskritai atėjome į šį pasaulį? Bijoti ir tylėti?"

Likimo ironija

Juraitis gyvena viename name su "pilkuoju kardinolu", kuris vadovauja visiems Lietuvoje vykstantiems procesams — Vytautu Landsbergiu, tik politikos veteranas pirmame aukšte, o režisierius — trečiame.

Dar visai neseniai Landsbergis tyčia Juraičio nepastebėjo, o susitikus laiptinėje sveikinosi tik su jo šunimi. Tačiau pastarosiomis dienomis kažkas pasikeitė.

"Vos prieš porą dienų Landsbergis pradėjo sveikintis, — juokiasi Juraitis. — Arba tai amžius primena apie save, ir jis nustojo mane atpažinti, arba supranta, kam priklauso ateitis šioje šalyje".