Kas su dujomis? Lietuva "veržiasi į ambrazūrą" ir aukoja ekonomiką

Vašingtonui nepaprastai svarbu sukurti precedentą, kad kelios šalys iš karto atsisakytų pereiti prie mokėjimų už dujas rubliais. O Baltijos šalys bando sėdėti iš karto ant dviejų kėdžių

Balandžio 3 dieną leidinys "Jauns.lv" su nuoroda į Latvijos dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Conexus Baltic Grid" (Conexus) vadovą Uldį Barisą pareiškė, kad gamtinės dujos iš Rusijos nustojo tekėti į Latviją, Lietuvą ir Estiją. Minėta įmonė užsiima dujų transportavimu tarp Baltijos šalių, taip pat valdo vienintelę didelę požeminę dujų saugyklą Baltijos šalyse — Latvijos Inčukalno požeminę dujų saugyklą.

Šis pranešimas atėjo kalbų apie galimą Europos šalių sprendimą atsisakyti Rusijos dujų tiekimo fone. Faktiškai, nuo balandžio 1 dienos prasideda laikotarpis, kai "Gazprom" tikisi gauti atlygį rubliais už parduotas dujas.

Pats mokėjimo terminas, pagal sutartis, skiriasi, tačiau daugumoje sutarčių atsiskaitoma kito mėnesio pradžioje. Todėl Europos įmonės iki gegužės turi parengti ir sutvarkyti visus dokumentus.

Pristabdyta

Apskritai sąlygos rusiškų dujų pirkėjams nesikeičia iš esmės: jie turi atsidaryti sąskaitą banke "Gazprombank" ir ten pervesti savo eurus ar dolerius (priklausomai nuo sutarties), o ne kaip anksčiau, iš karto į "Gazprom" sąskaitą. "Gazprombank" pats valiutos keitykloje iškeis eurus ir dolerius į rublius, o gautus rublius perves "Gazprom". Tai reiškia, kad kai užsienio įmonės perveda eurus rusų bendrovei, ji pati juos iškeičia į rublius, tad įmonėms net nereikia pačioms eiti į Rusijos valiutos keityklą, "Gazprombank" viską padarys pats.

Tereikia pasirašyti papildomą susitarimą, kad dabar rublis taps atsiskaitymo už rusiškas dujas valiuta. Tačiau kainodaros formulė išliks ta pati, todėl valiutine išraiška kiek dujos kainavo, tiek ir kainuos perėjus prie atsiskaitymų rubliais.

Tačiau daugelis Europos politikų pertraukdami vienas kitą pradėjo skelbti, kad dirbti pagal naują schemą neįmanoma, kad negalima sutikti su Maskvos ultimatumu ir panašiai. Šiame kontekste pranešimas, kad nuo balandžio 1 dienos Baltijos šalys nebegauna rusiškų dujų, atrodė kaip europiečių atsisakymo keisti esamą mokėjimo sistemą proceso pradžia.

Tačiau viskas ne taip paprasta. Nė viena iš trijų Baltijos šalių komercinių įmonių nepranešė apie sutarties su "Gazprom" nutraukimą. Tai rodo, kad Latvija, Lietuva ir Estija padarė savotišką pauzę. Viena vertus, jos oficialiai neatsisako tolesnių rusiškų dujų pirkimų (sutarčių nenutraukė), kita vertus, jas aktyviai spaudžia JAV, norinčios paleisti dujų embargo bangą Europoje "Gazprom" atžvilgiu.

Vašingtonui nepaprastai svarbu sukurti precedentą, kad kelios šalys iš karto atsisakytų pereiti prie rublio atsiskaitymuose už dujas. Tačiau Baltijos šalys bando sėsti ant dviejų kėdžių iš karto: pristabdė pristatymus, bet laukia, kaip elgsis didesni žaidėjai — Vokietija, Italija, Prancūzija, Austrija ir kiti.

Latvija laukia

Šią versiją patvirtina ir tas faktas, kad Latvijos dujų bendrovė "Latvijas Gāze" balandžio 3 dieną faktiškai paneigė informaciją apie rusiškų dujų atsisakymą. Ji pažymėjo, kad turi iki 2030 metų galiojančią sutartį su "Gazprom" ir svarsto galimybę ją pakeisti, kad už pristatymus būtų atsiskaitoma rubliais.

"Latvijas Gāze" valdybos pirmininkas Aigaras Kalvitis pažymėjo, kad dabartinis sprendimas kol kas nepirkti dujų iš Rusijos nulemtas to, kad dabartinės šio energijos šaltinio importo kainos dabar yra aukštos. O kadangi Inčukalno požeminėse dujų saugyklose liko dujų atsargos, ten pripumpuotos 2021 metais mažesnėmis kainomis, jas naudoti yra naudingiau. Tokiu būdu Latvija patvirtina neatsisakysianti rusiškų dujų, nes paėmus atsargas iš Inčukalno požeminių dujų saugyklų (o dujų ten užteks jai maždaug mėnesiui), tuomet po to ten reikės siurbti dar daugiau "mėlynojo kuro".

Be Rusijos tiekimo tai padaryti bus nepaprastai sunku. O dabartinė pauzė leis Latvijai sulaukti šildymo sezono pabaigos Europoje. Spėjama, kad tuomet sumažės dujų paklausa, ir kainos bent šiek tiek sumažės.

Be to, tikimasi, kad po mėnesio politinė įtampa taip pat atslūgs, nebeliks tokio spaudimo Latvijai ir kitoms šalims priverstinai atsisakyti rusiškų dujų.

Estija gudrauja

Estija taip pat turi savų gudrybių, dėl kurių dabar gali nepirkti rusiškų dujų tiesiogiai. Šalyje yra gana diversifikuota energetikos sistema. Estijoje dar nuo sovietų laikų sukurti energetikos objektai, varomi degių skalūnų, kurie išgaunami nuosavuose telkiniuose.

Be to, Estija gali pirkti rusiškas dujas tranzitu per Suomiją. Tarp šalių nutiestas jūrinis dujotiekis "Balticconnector", kuris leidžia dujas tiekti tiek viena, tiek kita kryptimi, atsižvelgiant į rinkos sąlygas.

Pasirodo, viešas pirkimų iš "Gazprom" nutraukimas gali lemti tai, kad Estija ir toliau tęs rusiškų dujų vartojimą, įsigydama jas per tarpininkus Suomijoje. Tai lems energijos kainų kilimą Estijos vartotojams, tačiau dabartinėje situacijoje Estijos vadovybė gali sutikti mokėti, kad tik nebūtų priversta realiai atsisakyti rusiškos kilmės dujų vartojimo.

Lietuva veržiasi į ambrazūrą

Ryžtingiausiai nusitaikusi Lietuva. Ji turi SGD terminalą Klaipėdoje, galintį priimti 3,75 mlrd. kubinių metrų. Įprastai jis pusiau pilnas: nuo 2020 metų rugsėjo 1 dienos iki 2021 metų rugsėjo 30 dienos jis priėmė 1,73 mlrd. kubinių metrų. 2019 ir 2020 metais "Gazprom" Lietuvai tiekė po 0,9 mlrd. kubinių metrų. Tai yra, Lietuva gali visiškai atsisakyti rusiškų dujotiekio dujų.

Tačiau šiuo atveju dujų trūkumas Europos rinkoje dar labiau padidės, ir SGD dar labiau brangs. Be to, pastaraisiais metais Lietuva pirko SGD ir iš Rusijos Vysocko, nes jos buvo naudingiausios kainos atžvilgiu.

Dabar gi Vilnius atsisako tiek dujotiekio dujų, tiek SGD iš Rusijos. Įdomu tai, kad oficialiame Lietuvos energetikos ministerijos pranešime teigiama, kad jei neužteks dujų iš Klaipėdos SGD terminalo, žaliavos bus perkamos iš Latvijos. O į Latviją jos, kaip mes jau išsiaiškinome, greičiausiai atkeliaus iš Rusijos.

Taigi, jokio vieningo fronto prieš rusiškų dujų pirkimą Baltijos šalyse nėra. Latvija faktiškai patvirtino, kad pirks ir toliau, tačiau vėliau, Estija tyli, tačiau turi galimybę pirkti rusiškas dujas per Suomiją, o Lietuva nusprendė paaukoti savo ekonomiką ir padidinti brangių SGD pirkimus.

Pažymėtina ir tai, kad bendra Baltijos šalių dujų pirkimo apimtis iš Rusijos yra nedidelė.

2020 metais Lietuva iš "Gazprom" nupirko 0,9 mlrd. kubinių metrų, o jei atsižvelgtume į SGD tiekimą, tai bendras rusiškų dujų kiekis yra apie 1 milijardą kubinių metrų.

Latvija iš "Gazprom" įsigijo 1,6 mlrd. kubinių metrų, Estija — 0,3 mlrd. kubinių metrų. Iš viso — apie 2,9 milijardo kubinių metrų.

Atsižvelgiant į tai, kad Rusijos dujotiekio dujų eksportas į Europą (be Turkijos) 2021 metais siekė apie 150 mlrd. kubinių metrų, tuomet net visiškas Baltijos šalių atsisakymas pirkti dujas iš Rusijos reikšmingai nepaveiks Rusijos ekonomikos, ir juo labiau neprivers keisti užsienio politikos.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija