Lietuvos valdovai yra kaip tos pelės iš anekdoto, kurios norėjo tapti ežiukais – ir todėl "verkė, susibadė, bet toliau kramtė kaktusą". Pirmiausia jie savo agresyvia antibaltarusiškų sankcijų politika privedė prie Baltarusijos naftos produktų tranzito Lietuvos geležinkeliais ir per Klaipėdos naftos terminalą nutraukimo.
Po to eilė atėjo "Belaruskalij" mineralinėms trąšoms. O Kinija, reaguodama į aistringą Lietuvos valdovų meilę Taivanui, užblokavo krovininių konteinerių tranzitą per Lietuvos teritoriją. Dėl to šiemet perpus sumažėjo krovinių vežimas geležinkeliais – nuo 51,1 mln. tonų 2021-ųjų pandemijos metais iki 26,5 mln. tonų šiemet. Apie tai "su ašaromis akyse" kalbėjo Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis.
"Buvo nuolatinis augimas, o dabar absoliutus kritimas. Apie krovinius: minus 50 proc. jau dabar, prognozuojama daug daugiau ir įmonė gali netekti nuo minus 50 proc., labai pozityviai kalbant, iki 65 proc. pajamų. Ir tai nebus trumpalaikis dalykas, po kurio bus galima išsikapstyt", – ministrą citavo Lietuvos žiniasklaida.
Eurų ekvivalentu, anot ministro, Lietuvos geležinkelių įmonių grupė "Lietuvos geležinkeliai" (LTG) vien šiais metais neteks apie 150 mln. Geležinkelininkams paremti reikės apie 100 milijonų eurų, kurie bus paimti iš valstybės biudžeto. Vadinasi, gydytojai, mokytojai ir socialiai neapsaugoti Lietuvos gyventojų sluoksniai pinigų kažkur negaus. Ir tai tuo metu, kai maisto ir komunalinių paslaugų kainų augimo kreivė kyla beveik vertikaliai. O transporto sektoriaus vadovas patarė patiems geležinkelininkams stabdyti kai kuriuos investicinius projektus, sumažinti riedmenų remontą, o tai gali turėti įtakos saugumui ir... sąlygoti dalies darbuotojų atleidimą.
Taip pat, kaip sakė sovietų satyrikas Romanas Karcevas, "reikia rasti vidinių rezervų".
"Geležinkeliams reikės pasistengti. Ir reikės pasistengti dviejose kryptyse", – sakė ministras.
Jo teigimu, Lietuvoje neišnaudotas geležinkelių transportavimo potencialas vidaus rinkoje, pavyzdžiui, skalda, grūdai gali būti transportuojami bėgiais, o ne keliais. "Turime didelį potencialą Lietuvoje ir čia geležinkeliams keliame tikslą išnaudoti visas tas galimybes Lietuvoje, skirti daugiau dėmesio Lietuvos verslui, negu jo buvo", – kalbėjo Skuodis Seimo Biudžeto ir finansų komitete.
Kas yra vienas milijonas "atrastų" krovinių, kol kas neaišku, kur, palyginti su dešimtimis milijonų, jau prarastų dėl trumparegiškos Lietuvos valdžios užsienio politikos, Skuodis šios temos subtiliai vengė. Jis nekritikuos savo viršininkų. Kita vertus, ministras su entuziazmu kalbėjo apie sankcijas Rusijai, kurios dabar yra Lietuvos ir Europos Sąjungos užsienio politikos tendencija.
Kaip būtų puiku, jei ES įvestų visišką draudimą įplaukti į Europos uostus, ypač į Klaipėdą, visiems Rusijos Federacijos laivams. Kokia laimė būtų Klaipėdos uosto darbininkams, apmąstant tuščią reidą. "Džiaugčiausi, jei būtų išsaugotos tos (draudžiančios – Sputnik) Europos Komisijos formuluotės, kurios užkirstų kelią viskam (rusų laivų įplaukimui – Sputnik), net jei Rusijos laivas pastaruoju metu pakeistų vėliavą ir iškabintų kitą", – prieš žurnalistų mikrofonus apimtas antirusiškos karštinės dėstė Marius Skuodis.
Kiek Klaipėdos uostas neteks pajamų ir kiek darbuotojų dėl to teks atleisti, ministras kukliai nutylėjo. Tačiau jis su pasididžiavimu priminė, kad dar kovą kolegoms iš Europos pasiūlė įvesti embargą Rusijos ir Baltarusijos prekėms, gabenamoms į ES keliais ir jūra. Ir šis embargas turėtų galioti ne tik Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Lenkijai, bet visai ES. Tai yra, Lietuvos susisiekimo ministras ragino adekvatesnes Europos valstybes solidariai su lietuviais nukentėti finansiškai.
Ir Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė įpylė žibalo į ugnį. Ji į informacinę erdvę paleido temą apie Rusijos keleivių ir krovinių tranzitą į Kaliningrado sritį. Kaip gaila, kad šio tranzito tvarka yra Europos Komisijos, o ne asmeniškai Šimonytės ar užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio rankose. Priešingu atveju jie jau seniai būtų nuleidę užtvarą šiems traukiniams kelyje.
"Supaprastintas tranzitas galiausiai nėra vien mūsų sprendimas, tai yra trišalis susitarimas: ne tik Lietuvos, kur Lietuva gali turėti savo nuomonę labai stiprią arba mažiau labai stiprią, bet tai yra Europos Sąjungos įsipareigojimas. Ir vis dėlto ignoruoti ES, kaip tam tikros civilizuotos bendrijos nuomonę, kaip šitą kausimą spręsti, mes negalime. Bet negaliu pasakyti, kad konsultacijos ta tema nevyksta", – liūdnai per nacionalinį radiją ir televiziją kalbėjo premjerė.
Tačiau paskutinė frazė, kad vyksta konsultacijos tranzito stabdymo tema, suteikia optimizmo ne tik Lietuvos vyriausybės vadovui, bet ir pasiutusiems Ukrainos patriotams, kurie greitai pabėgo į Europą ir tiki, kad už susidariusią situaciją turėtų susimokėti visi be išimties ES gyventojai.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.