Balandžio 6–7 dienomis Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime NATO gynybos ministrai ir kitų valstybių atstovai diskutavo, ką dar NATO gali padaryti, "kad paremtų Ukrainą", ir kaip padėti "partnerėms, lengvai pažeidžiamoms Rusijos spaudimui, įskaitant Gruziją".
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas griežtai išdėstė sąjungininkų ilgalaikės kovos prieš Rusijos Federaciją darbotvarkę, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepakeitė "noro kontroliuoti visą Ukrainą, taip pat perrašyti tarptautinę tvarką". Viršūnių susitikimo dalyviai aptarinėjo naujos NATO strateginės koncepcijos kūrimą, būtiną Šiaurės Atlanto aljansui prisitaikyti prie pavojingesnio pasaulio "su kinišku veidu".
Susitikimo ypatumas — pakviesti NATO nepriklausančių šalių: Suomijos, Švedijos, Gruzijos, Ukrainos, taip pat Australijos, Naujosios Zelandijos, Korėjos, Japonijos — atstovai. Ramiojo vandenyno valstybės tariamai susirūpinusios dėl Kinijos atsisakymo "pasmerkti Rusijos karių įvedimą į Ukrainą" ir didėjančios panašių Kinijos operacijų tikimybės. Atkreipkime dėmesį, kad tarp Kinijos ir neutralios Australijos yra trys jūros ir daugiau nei 4 000 km, o grėsmę taikai planetoje kelia JAV ir NATO (prisiminkime paskutinius karus Jugoslavijoje, Irake, Afganistane, Sirijoje, Libijoje).
Viršūnių susitikimas vyksta prisidengus JAV oro pajėgų strateginiais bombonešiais B-52H "Stratofortress". Keli "strategai" balandžio 6 dieną pakilo iš Didžiosios Britanijos oro bazės "Fairford", apskraidė Europą, treniravosi sąveikauti su britų, danų, čekų, vengrų, graikų ir italų naikintuvais, taip pat su antžeminiais aviacijos taikikliais iš Bulgarijos ir Vengrijos (tikriausiai, pastarieji sukėlė ugnį sau — branduoliniai ginklai veikia labai beatodairiškiai).
Teatralizuotas Pentagono pasirodymas turbūt priminė sąjungininkams apie Apokalipsės artumą, tačiau toje pačioje NATO yra didelių nesutarimų dėl tolesnių santykių su Rusijos Federacija.
Didžioji Britanija, Lenkija ir Baltijos šalys yra nusiteikusios "parklupdyti Rusiją ant kelių". Prancūzija, Vokietija ir Turkija mano, kad reikia palaikyti ryšius. Ne visos aljanso šalys nori būti įtrauktos į karą su Rusija, net ir savižudiškų sankcijų forma. Ideologinės vienybės NATO nėra, blokas susiskaldęs.
Pristatymai "naudingiems idiotams"
NATO ketina perginkluoti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas artimiausiomis savaitėmis. Pagrindinė projekto idėja: "Ukraina gali nugalėti Rusiją, jei pasaulis suteiks reikiamą paramą". Tarsi ne Vakarų "parama" atvedė Ukrainą į Rusijos specialiosios operacijos pradžią 2022 metų vasario 24 dieną.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba aljanso viršūnių susitikime tradiciškai prašė "orlaivių, laivų raketų, šarvuočių, sunkiųjų oro gynybos sistemų". Siekdami apsaugoti JAV interesus Rytų Europoje, amerikiečiai negaili pinigų. Turbūt Ukraina ką nors gaus iš šio sąrašo ir net su "paskolos" mokėjimo atidėjimu dešimtmečiams.
JAV Senatas patvirtino naują paskolos nuomos sutartį Ukrainai — The Ukraine Democracy Defense Lend-Lease Act of 2022 — precedento neturintį reiškinį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. JAV siekia NATO zonoje sukurti karinės technikos atsargas tolesniam gabenimui per sieną, organizuoti logistiką, nuolatinius karinės pagalbos srautus į Ukrainą.
Jensas Stoltenbergas bendroje konferencijoje su Dmitrijumi Kuleba balandžio 7 dieną diplomatiškai pažymėjo, kad aljanso šalys daug daro dėl Ukrainos, bandydamos "užkirsti kelią konflikto eskalacijai" — už Ukrainos ribų.
Tikriausiai todėl visi Čekijos perduoti tankai T-72 ir BMP-1 pasirodė netvarkingi (važiuoti gali, bet vykdyti taiklų šaudymą — ne), o Lenkija nenori jų remontuoti nemokamai. Darbų — mėnesiui ir milijonams dolerių. Vakarų pasaulyje Varšuva užima vieną griežčiausių pozicijų Rusijos atžvilgiu, laikoma pagrindine ginklų tiekėja Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, tačiau pinigai yra svarbesni už principus.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liza Tras (Liz Truss) balandžio 7 dieną pareiškė: "Rusijos ir NATO pagrindinio akto laikai baigėsi". Britanija patvirtino šarvuočių tiekimą Ukrainai, tačiau kalbama apie dešimt žvalgybinių ir patruliuojančių šarvuočių "Jackal", o ne apie anksčiau žadėtus savaeigius artilerijos įrenginius.
Ir net 110 vienetų amerikietiška bepiločių orlaivių kamikazių "Switchblade" partija skirta sunaikinti (jei operatoriui pasiseks) iki 100 žmonių ir 10 šarvuotų mašinų (lengvieji Switchblade 300 — su nuotoliu iki 10 km, Switchblade 600 — iki 40 km). Mūšio lauke tokios mašinos neturės lemiamos reikšmės.
Rusijos kariuomenės antskrydžiai neleidžia Vakarų ir Tarybų Sąjungos ginklams (Varšuvos pakto palikimui) nuvažiuoti į paskirties vietą Ukrainoje.
Specialistams aišku, kad Rusija nuosekliai siekia savo tikslų specialiojoje operacijoje Ukrainoje ir laimi — visais rodikliais. NATO ginklų pristatymai Kijevo režimui niekada neduos norimo rezultato, tačiau "hegemonai" yra gana patenkinti, kad užsitęsia dešimčių tūkstančių ukrainiečių "naudingų idiotų" mirtys — Rusijos "sutramdymui", Rytų Europos "afganizacijai", JAV armijos skaičiaus augimui (šiandien — iki 100 tūkst. kariškių) ir naujų, nuolatinių Pentagono bazių kūrimui. Tik verslas.
Nauja nevykėlių strategija
Briuselyje vykusiame susitikime NATO užsienio reikalų ministrai svarstė mintis ir susitarė dėl naujos strateginės aljanso koncepcijos prieš birželį Madride įvyksiantį viršūnių susitikimą. Be karinės paramos Ukrainai ir Rusijos "sutramdymo", atlantistai kuria kovos su Kinija — nauja "XXI amžiaus grėsme" — planą. Jungtinės Valstijos verčia sąjungininkus išplėsti tradicinę NATO atsakomybės sritį.
Jensas Stoltenbergas balandžio 6 dieną pažymėjo: "Pirmą kartą naujojoje strateginėje koncepcijoje bus atsižvelgta į didėjančią Kinijos įtaką ir prievartos politiką pasaulinėje arenoje, kas yra sisteminis iššūkis mūsų saugumui ir demokratijoms... Todėl tikiuosi, kad susitarsime gilinti NATO bendradarbiavimą su mūsų partneriais Indijos ir Ramiojo vandenyno regione".
Kongreso posėdyje JAV jungtinio štabo viršininkų komiteto pirmininkas Markas Milėjus (Mark Milley) pavadino Pekiną pagrindiniu "geostrateginiu iššūkiu" ir paragino aljansą kolektyviai konfrontuoti su Pekinu. Preliminariai svarstoma tradicinės aljanso atsakomybės zonos, kuri buvo sukurta siekiant apsaugoti Europą nuo sovietų įtakos 1949 metais, išplėtimas. Amerika nepatenkinta Kinija, kuri ir toliau plėtoja savo potencialą įvairiose srityse, "kasdien dirba, kad sumažintų technologinį atotrūkį nuo JAV", ketina "iki 2035 m. kariškai prilygti JAV", o Taivaną užgrobti iki 2027 m." JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nensi Pelosi (Nancy Pelosi) artimiausiomis dienomis atvyks į Taivaną, kad parodytų palaikymą jo nepriklausomybei, ir tai pirmasis tokio pobūdžio vizitas per 25 metus. Atkreipkime dėmesį, kad Taivanas yra Kinijos dalis.
Atnaujintoje 2022 metų Nacionalinės gynybos strategijoje (dokumentas JAV Kongresui pateiktas kovo 28 d.) Kinija buvo pavadinta "svarbiausia strategine JAV konkurente" ir "pagrindiniu uždaviniu" Pentagonui. Žinoma, sąjungininkai ir limitotrofai turi laikytis nustatyto kurso.
Atsižvelgdamas į tai, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas vėl pareiškė apie poreikį išformuoti NATO kaip Šaltojo karo produktą ir atkreipė dėmesį į neigiamą Kinijos požiūrį į aljanso plėtrą į rytus.
Komentuodamas JAV pritarimą tiekti ginklus Taivanui (įskaitant oro gynybos sistemas "Patriot"), Kinijos gynybos ministerijos atstovas Tanis Kefejus pabrėžė: "Taivanas yra neatsiejama Kinijos teritorijos dalis, Taivano klausimas yra susijęs su pagrindiniais Kinijos interesais ir netoleruoja išorės kišimosi. Kinijos armija imsis veiksmingų priemonių, kad pažabotų išorės kišimąsi ir bandymus pasiekti Taivano nepriklausomybę".
Po gėdingo pabėgimo iš Afganistano ir virtinės karinių nesėkmių Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose JAV ir NATO strategai svajoja "parklupdyti" Rusiją ir Kiniją ant kelių. Kova su karine-politine kolektyvinių Vakarų ir provakarietiškų Rytų palydovų ekspansija taps patikimu strateginės Rusijos ir Kinijos partnerystės pagrindu. Ir paskutinis žodis visada liks strateginių raketų pajėgoms.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija