Merkel mano, kad sprendimas nepriimti Ukrainos į NATO 2008 metais buvo teisingas

2008 metų viršūnių susitikime Bukarešte dėl Vokietijos ir Prancūzijos pozicijos NATO nepateikė Ukrainai pasirengimo narystei aljanse veiksmų plano

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel manymu, 2008 metais jos priimtas sprendimas dėl Ukrainos buvo teisingas. Turima omeny situacija, kai ji neigiamai sureagavo į Ukrainos įstojimo į NATO idėją, praneša RIA Novosti su nuoroda į agentūrą "dpa".

Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis anksčiau pakvietė Merkel ir buvusį Prancūzijos prezidentą Nikolia Sarkozi atvykti į Bučos miestą Kijevo srityje, kai pasirodė vaizdo įrašas, kurį Rusijos gynybos ministerija apibūdino kaip surežisuotą ir provokacinį.

Anot buvusios kanclerės atstovo spaudai, Merkel "laikosi savo sprendimų, susijusių su 2008 metų NATO viršūnių susitikimu Bukarešte". Tada NATO, atsižvelgdama į Vokietijos ir Prancūzijos poziciją, nepateikė Ukrainai veiksmų plano, kaip pasirengti narystei aljanse.

Kartu Merkel atstovas spaudai pažymėjo, kad buvusi kanclerė remia "visas federalinės vyriausybės ir tarptautinės bendruomenės pastangas padėti Ukrainai ir sustabdyti Rusijos barbarizmą bei karą prieš Ukrainą".

Anksčiau Ukrainos valdžia ir žiniasklaida išplatino vaizdo įrašą, neva nufilmuotą Kijevo srities Bučos mieste, kur ant kelio guli žuvusiųjų kūnai. Daugelis vartotojų suabejojo ​​Kijevo kaltinimų Maskvai patikimumu, pažymėdami, kad šalia kūnų ant žemės nėra kraujo, o ant kai kurių žuvusiųjų rankovių buvo balti raišteliai, ir juos galėjo nužudyti Ukrainos saugumo pajėgos arba teritorinė gynyba.

Taip pat vartotojai atkreipė dėmesį į tai, kad "žuvusieji" judina rankas, o pažiūrėjus į operatoriaus automobilio galinio vaizdo veidrodėlį atrodo, kad vienas iš "žuvusiųjų" pakeičia padėtį vos automobiliui pravažiavus.

Rusijos Federacijos gynybos ministerija pareiškė, kad visos Kijevo režimo paskelbtos nuotraukos ir vaizdo medžiaga, tariamai liudijanti apie Rusijos karių "nusikaltimus" Kijevo srities Bučos mieste, yra "eilinė provokacija". Kaip pažymėjo ministerija, tuo metu, kai ši gyvenvietė buvo kontroliuojama Rusijos ginkluotųjų pajėgų, nė vienas vietos gyventojas nenukentėjo nuo smurtinių veiksmų.

Ministerija pažymėjo, kad visi Rusijos daliniai visiškai paliko Bučą kovo 30 d., o išvažiavimai iš miesto šiaurės kryptimi nebuvo užblokuoti, tuo tarpu pietinį pakraštį, įskaitant gyvenamuosius rajonus, Ukrainos kariai visą parą apšaudė iš didelio kalibro artilerijos, tankų ir daugkartinio raketų paleidimo sistemų.

Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 d. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad jos tikslas — "apsaugoti žmones, kurie jau aštuonerius metus patiria patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės". Dėl to, anot jo, planuojama atlikti "Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją", patraukti atsakomybėn visus karo nusikaltėlius, atsakingus už "kruvinus nusikaltimus civiliams" Donbase. Pasak Rusijos gynybos ministerijos, ginkluotosios pajėgos smogia tik į karinę infrastruktūrą, o iki kovo 25 d. įvykdė pagrindines pirmojo etapo užduotis — gerokai sumažino Ukrainos kovinį potencialą. Rusijos gynybos ministerijos teigimu, pagrindinis tikslas — Donbaso išlaisvinimas.