VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Kilnūs Amerikos valdžios pareiškimai apie bet kurios valstybės teisę pačiai nustatyti savo užsienio politiką ir sąjungininkus joje, dažniausiai nukreipiami į paramą Ukrainai, neturi jokio realaus pagrindo, nes visi Vakarai nuolat patiria JAV spaudimą. Žurnalistė Katrina vanden Heuvel apie tai rašo straipsnyje "The Washington Post".
Jos nuomone, ilgalaikes sankcijas Kubai galima vadinti ryškiausiu tikros Amerikos politikos pavyzdžiu.
"Praėjo šeši dešimtmečiai, pasikeitė 11 prezidentų, o embargas ir panašios priemonės nepasiteisino. Besivystančiose šalyse (ir išsivysčiusiame pasaulyje) kubiečiai vis dar sveikinami už humanitarinį darbą ir pagalbą nelaimių atveju. Jungtinės Valstijos ir Kuba bendradarbiauja kovoje su prekyba narkotikais ir terorizmu. Tačiau sankcijos tęsis, o Kubos žmonės kentės, kol padarys Amerikai reikalingą politinį posūkį. Tai jūsų "laisvas pasirinkimas", — sako ji.
Be to, ji įsitikinusi, kad Baltiesiems rūmams reikia antirusiškų sankcijų, kaip įtakos instrumento Venesuelai, Nikaragvai ir Kubai.
"Valstijos įvedė griežtas sankcijas Venesuelai ir Nikaragvai už paramą režimams, kurių Vašingtonas nemėgsta. Netgi neseniai paskelbtos sankcijos Rusijai, sako Chuanas Sebastianas Gonzalesas, Nacionalinės saugumo tarybos Vakarų pusrutulio reikalų biuro vyresnysis direktorius, buvo skirtos ir netiesiogiai smogti šalims, taip pat turinčioms ekonominių ryšių su Maskva", — sakė ji.
Straipsnio autorė pažymėjo, kad už raginimų palaikyti užsienio šalių apsisprendimo teisę slypi JAV ambicijos įsitvirtinti "pasaulio policininko" pozicijoje.
"Jei mūsų žvalgybos agentūros pasieks savo, JAV neleis kaimynams pasirinkti savo kelio. Jos skleis propagandą, rems korumpuotą elitą ir grasins sankcijomis tiems, kurie neatitinka "modelio", kuris vis žlunga. <...> Jungtinės Valstijos pasisako už "taisyklėmis pagrįstą tvarką", kai mes patys kuriame taisykles ir esame galime joms nepaklusti", — apibendrino ji.
Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 d. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad jos tikslas — "apsaugoti žmones, kurie jau aštuonerius metus patiria patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės". Dėl to, anot jo, planuojama atlikti "Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją", patraukti atsakomybėn visus karo nusikaltėlius, atsakingus už "kruvinus nusikaltimus civiliams" Donbase. Pasak Rusijos gynybos ministerijos, ginkluotosios pajėgos smogia tik į karinę infrastruktūrą, o iki kovo 25 d. įvykdė pagrindines pirmojo etapo užduotis — gerokai sumažino Ukrainos kovinį potencialą. Rusijos gynybos ministerijos teigimu, pagrindinis tikslas — Donbaso išlaisvinimas.