VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Lietuvoje projekto "Rail Baltica" rengėjai pristatė keturias geležinkelio atkarpos nuo Jiesios (Kauno) iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos alternatyvas, pranešė Susisiekimo ministerija.
Nutiesta elektrifikuota "Rail Balticos" geležinkelio linija traukiniai galės važiuoti iki 249 km/val. greičiu. Siekiama, kad ja būtų galima per kuo trumpesnį laiką pasiekti pagrindinius šalies miestus, taip pat oro uostus ir Vilniaus bei Kauno geležinkelio stotis, turėti greitą ir patogų tarptautinį susisiekimą (pvz., nuo Kauno iki Varšuvos ar Rygos).
"Rail Balticos" geležinkelio projektas svarbus ekonomikai, jis taip pat padidins visuomenės susisiekimo galimybes, reikšmingai pagerins mūsų šalies ir viso regiono karinį mobilumą, be to, prisidės prie aplinkai draugiško transporto plėtros", — pasakė susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Pasak jos, norint išnaudoti visą europinio geležinkelio potencialą, reikia ne tik išlaikyti aukštą projekto kokybę (traukinių važiavimo greitį, naujausių technologijų panaudojimą), bet ir pateisinti visuomenės lūkesčius. Ji pabrėžia, kad būtent dėl to visuomenė buvo kviečiama dalyvauti vykstančiame teritorijų planavimo procese ir ieškoti geriausios alternatyvos.
Pažymima, kad naujo ruožo alternatyvos atrinktos atlikus strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, kurio metu buvo analizuojami ne tik aplinkosaugos, bet ir socialiniai bei ekonominiai veiksniai. Projekto rengėjai taip pat atliko visų alternatyvų vertinimą pagal nustatytus kriterijus, kaštų ir naudos analizę. Išanalizavus gautus rezultatus ir projekto rengėjų pateiktus pasiūlymus, dvi geriausiai keliamus tikslus atitinkančios alternatyvos — 3A ir 6A.
Šiuo metu Susisiekimo ministerija nagrinėja visuomenės pateiktus pasiūlymus ir klausimus, užklausas pateikusiems asmenims bus motyvuotai paaiškinta ir raštu atsakyta per 10 darbo dienų nuo viešo svarstymo dienos. Pasibaigus viešinimo procedūrai, atsakius į gyventojų klausimus ir išnagrinėjus visas gautas pastabas, bus patvirtinta optimali trasos alternatyva. Tuomet bus planuojami konkretūs, su visuomene aptarti susisiekimo komunikacijų infrastruktūros sprendiniai.
Tik po to — konkretizuotų sprendinių etape jau bus formuojami ir konkretūs žemės sklypai, kuriuose planuojama tiesti "Rail Balticos" geležinkelio liniją. Savininkai ir naudotojai, kurių žemės sklypuose ar kaimyninėse valdose bus planuojamas "Rail Balticos" ruožas, gaus pranešimus registruotaisiais laiškais. Apie tai bus paskelbta ir teisės aktuose nurodytose visuomenės informavimo priemonėse.
2015 metais Lietuva įgyvendino pirmąjį projekto "Rail Baltica" etapą – tuomet europinės vėžės geležinkelio linija buvo nutiesta nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno.
Geležinkelio linija "Rail Baltica" Vakarų Europos valstybes turi sujungti su Baltijos šalimis per Varšuvą, Vilnių, Kauną, Rygą, Taliną ir toliau keltu į Suomiją. Bendras "Rail Balticos" geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sudarys 870 km: Lietuvoje — 392 km, Latvijoje — 265 km, Estijoje — 213 km. Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, ekonomikos ir logistikos požiūriu projektas yra nuostolingas ir neatneš naudos jo kūrėjams. Baltijos šalių valdininkai taip pat atkreipė dėmesį į jo statybos sunkumus ir abejojo tolesniu jos efektyvumu. Praėjusių metų Valstybės kontrolės ekspertų duomenimis, projektavimo darbai ir geležinkelio linijos statybai reikalingos žemės pirkimas "daugeliu metų" atsilieka nuo pradinio grafiko.
Be to, Susisiekimo ministerija pareiškė, kad respublikoje augant infliacijai brangs europinės vėžės geležinkelio "Rail Baltica" tiesimas. Šiuo metu Lietuva jau prašė Europos Sąjungos papildomų lėšų 700 milijonų eurų sumai, tačiau gali būti, kad ateityje projektui įgyvendinti prireiks daugiau lėšų.