VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Pradėtos "Rail Baltica" geležinkelio infrastruktūros statybos Latvijos sienos link – pradedami tiesti privažiuojamieji keliai, rašoma Susisiekimo ministerijos pranešime.
"Šiandien prasideda statybos darbai būsimame "Rail Baltica" geležinkelio ruože tarp Kauno ir Latvijos. Artimiausiais mėnesiais pradėsime ir paties geležinkelio statybas. Tai reikšmingas įvykis Lietuvos geležinkelių infrastruktūros istorijoje ir svarbus žingsnis link patogesnės logistikos verslui ir ekologiško transporto įgyvendinant Žaliojo kurso politiką." – sakė "LTG Infra" generalinis direktorius Karolis Sankovski.
Įkastas specialus kelio ženklas pažymėjo darbų pradžią, kurių metu "Rail Baltica" geležinkelio ruože Šveicarija–Žeimiai (Jonavos raj.) bus nutiesti vietinės reikšmės privažiuojamieji bei aptarnavimo automobilių keliai.
Konkursą laimėjusi bendrovė "Eurovia Lietuva" prie būsimo geležinkelio iš viso pastatys 16 naujų vietinės reikšmės privažiuojamųjų automobilių kelių, kuriais gyventojai, pastačius geležinkelį, galės patekti į savo sklypus bei 2 aptarnavimo kelius, kurie bus skirti geležinkelio linijos priežiūrai atlikti. Bendras naujų vietinės reikšmės kelių ilgis sudarys apie 18,3 km.
Ten, kur geležinkelio infrastruktūros elementų priežiūrai nėra galimybės įrengti atskirų kelių, nuo privažiuojamųjų kelių bus įrengiamos nuovažos. Pagal sutartį rangovas taip pat turės įrengti paviršinių nuotekų tinklus, atlikti melioracijos statinių rekonstrukciją, pajungti siurblinę.
Sutartyje numatyta, kad darbai bus atlikti iki 2023 n. birželio nuo darbų pradžios, sutarties vertė – 6,6 mln. eurų be PVM.
Taip pat šiemet numatoma pradėti geležinkelio tilto per Nerį prie Jonavos statybas. Tai bus ilgiausias geležinkelio tiltas Baltijos valstybėse, kuris drieksis daugiau kaip 1,5 km.
Geležinkelio linija "Rail Baltica" Vakarų Europos valstybes turi sujungti su Baltijos šalimis per Varšuvą, Vilnių, Kauną, Rygą, Taliną ir toliau keltu į Suomiją. Bendras "Rail Balticos" geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sudarys 870 km: Lietuvoje — 392 km, Latvijoje — 265 km, Estijoje — 213 km. Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, ekonomikos ir logistikos požiūriu projektas yra nuostolingas ir neatneš naudos jo kūrėjams. Baltijos šalių valdininkai taip pat atkreipė dėmesį į jo statybos sunkumus ir abejojo tolesniu jos efektyvumu. Praėjusių metų Valstybės kontrolės ekspertų duomenimis, projektavimo darbai ir geležinkelio linijos statybai reikalingos žemės pirkimas "daugeliu metų" atsilieka nuo pradinio grafiko.
Be to, Susisiekimo ministerija pareiškė, kad respublikoje augant infliacijai brangs europinės vėžės geležinkelio "Rail Baltica" tiesimas. Šiuo metu Lietuva jau prašė Europos Sąjungos papildomų 700 milijonų eurų, tačiau gali būti, kad ateityje projektui įgyvendinti prireiks daugiau lėšų.