VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Valstybės valdoma bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" (LTG) šiemet patirs didžiausią nuosmukį istorijoje, pranešė įmonės spaudos tarnyba.
Preliminariu vertinimu, palyginti su praėjusiais metais, LTG Grupei priklausanti krovinių vežimo geležinkeliu bendrovė "LTG Cargo" šiemet perveš maždaug per pusę mažiau krovinių – apie 26,5 mln. tonų.
Tai bus didžiausias krovinių apimčių kritimas ir mažiausias pervežtas krovinių kiekis per įmonės veiklos istoriją. Pastebimai sumažėjus krovinių apimtims, palyginti su praėjusiais metais, LTG Grupė gali netekti apie 150 mln. eurų pajamų.
"Griežtai laikomės sankcijų reikalavimų – jau nuo vasario mėnesio "LTG Cargo" nebeveža Baltarusijos bendrovės "Belaruskalij" trąšų. Krovinių pervežimo apimtims įtakos turi ir Baltarusijos draudimas tranzitu per šią šalį vežti naftos produktus ir trąšas, kovo mėnesį įvestos Europos Sąjungos sankcijos Baltarusijai, sankcijos Rusijos bendrovei SUEK, kurios anglis buvo vežama per Lietuvą", — sako Egidijus Lazauskas, LTG generalinis direktorius.
Pasak jo, bendrovė neveža krovinių tų bendrovių, kurios yra įtrauktos į sankcijų sąrašus ar kurios yra susijusios su sankcionuojamais asmenimis. Be to, LTG nusprendė uždaryti atstovybes Baltarusijoje ir Rusijoje, kurios buvo skirtos palaikyti ir ieškoti naujų ryšių su šiose šalyse veikiančiais verslo klientais
LTG Grupė, siekdama prisitaikyti prie pakitusios verslo aplinkos, imasi įgyvendinti planą, kuris apims veiksmus trimis kryptimis: veiklos efektyvumo didinimo, sąnaudų mažinimo, diversifikacijos bei plėtros į naujas rinkas, ypač – Vakarų Europos.
"Planuodama ir įgyvendindama plėtrą į naujas rinkas LTG Grupė prie naujos realybės tiek prisitaikys pati, tiek ir padės tai padaryti savo klientams. Jiems šiuo metu ieškant galimybių perorientuoti tiekimo grandines į Vakarų Europą, „LTG Cargo" neseniai pradėjo reguliarius intermodalinius pervežimus į Duisburgą Vokietijoje. Be to, pradėjo siūlyti intermodalinių krovinių gabenimo paslaugas į terminalus Lenkijoje – jau įvykdyti bandomieji reisai į Gdanską ir Malaševičę", — sako Lazauskas.
Anot jo, taip pat vystoma partnerystė su Latvijos ir Estijos kolegomis, kad augtų "Ambertrain" traukinio tarp Vakarų Europos ir Baltijos šalių pervežimai ir vyksta diskusijos su Kazachstano atstovais dėl krovinių pervežimo į Klaipėdos uostą. Bendradarbiaujama ir su potencialiais partneriais Ukrainoje dėl grūdų vežimo iš šios šalies. "LTG Cargo" per metus būtų pajėgi pervežti apie 1 mln. tonų grūdų iš Ukrainos į Klaipėdos uostą.
LTG Grupės įgyvendinamas planas apims ir sprendimus dėl komandos sudėties – dėl to balandžio 20 d. prasidėjo konsultacijos su darbuotojų atstovais. Šios konsultacijos truks maždaug tris savaites, jų metu bus išgryninti ir konkretūs sprendimai, paliesiantys LTG darbuotojus.
"Tiems komandos nariams, kurių darbo vietas palies vykstantys pokyčiai, kiek galėdami padėsime prie jų prisitaikyti. Šiuo metu dėl to atliekame pasiruošimo veiksmus, konsultuojamės su darbuotojų atstovais, su Užimtumo tarnyba. Priimdami sprendimus ieškosime ir būdų padėti jiems kuo paprasčiau įsilieti į darbo rinką", — sako Lazauskas.
Pirmasis smūgis Lietuvos vežėjui įvyko kilus skandalui dėl Baltarusijos gamintojo "Belaruskalij" prekių tranzito, kuris galiausiai buvo visiškai uždraustas nuo vasario 1 dienos. Atsakydamas Minskas nuo vasario 7 dienos apribojo tam tikrų grupių krovinių gabenimą tranzitu iš Lietuvos. Tokį Vilniaus elgesį Minskas ne kartą vadino politiniu ir prieštaraujančiu verslo normoms bei sveikam protui.
Vilniaus sprendimas jau smogė Lietuvos gyventojams – LG ir Klaipėdos uostas, kuriuo tranzitu buvo gabenami "Belaruskalij" kroviniai, paskelbė apie planuojamus atleidimus. Respublikos valstybės biudžetas neteks milijonų eurų per metus.
Antrasis smūgis, tiesiogiai palietęs ES šalis, įvyko įvedus sankcijas Rusijos Federacijai dėl specialios operacijos Ukrainoje.
Kaip teigiama Kremliuje, Vakarų sankcijos yra labai rimtos, Rusija joms ruošėsi iš anksto. Reikalinga analizė ir departamentų koordinavimas, kad būtų parengtos atsakomosios priemonės, atitinkančios Rusijos interesus. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažymėjo, kad Rusijos sutramdymo ir silpninimo politika yra ilgalaikė Vakarų strategija, o sankcijos sudavė rimtą smūgį viso pasaulio ekonomikai.