Remiantis Europos valdžios institucijų retorika, apribojimai gali būti taikomi ir rusiškoms dujoms.
Apie tai, kiek realus yra ES atsisakymas Rusijos energijos išteklių ir kokių pasekmių Europa gali tikėtis, jei toks sprendimas bus priimtas, — Sputnik sužinojo iš Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto direktoriaus, ekonomikos mokslų daktaro Aleksejaus Zubeco.
Ar atsisakymas realus?
"Taip, techniškai tai įmanoma, — sako Aleksejus Zubecas. — Vakarai gali nustoti pirkti rusišką naftą ir dujas, pakeisdami jas tiekimu iš kitų pasaulio regionų. Tačiau praktikoje tiekimo perkėlimas į kitus regionus užtruks ne vienerius metus ir pareikalaus milijardus dolerių investicijų. Pasaulyje šiandien nėra laisvų energijos išteklių, kurie leistų atsisakyti naftos ir dujų iš Rusijos pirkimo".
Kaip gali įvykti atsisakymas?
Naftos tiekimą iš Rusijos lengviau pakeisti nei dujų tiekimą, tačiau ir čia tai neapsieis be sunkumų, mano Aleksejus Zubecas.
"Rusiškų žaliavų atmetimas lems poreikį didinti tiekimą iš Artimųjų Rytų, o ten turimi ištekliai parduoti daug metų į priekį pagal ilgalaikes sutartis ir laisvos naftos, kurią galima pristatyti į Europą, kiekis yra apribotas", — pažymi ekspertas.
Pasak jo, norint pereiti nuo Rusijos tiekimo į Vidurinių Rytų, reikės perstatyti naftos perdirbimo gamyklas, kurios dabar yra nukreiptos perdirbti Rusijos naftą.
"Dėl to Rusijos naftos atsisakymas ir perėjimas prie juodojo aukso pirkimo laisvųjų pinigų rinkoje lems naftos kainų augimą visame pasaulyje", — mano Aleksejus Zubecas.
Praktikoje bandymas įvesti naftos embargą Rusijai prives prie to, kad Rusijos Federacija savo naftą parduos šalims, iš kurių ji išvyko, pavyzdžiui, Saudo Arabijai, kuri perėjo prie naftos tiekimo į Europą, sako ekspertas. Tai yra, tarp stambių tiekėjų įvyks "pardavimo rinkų mainai".
Tačiau padėtis su dujomis Europai yra dar blogesnė, pažymi Aleksejus Zubecas.
"Pasaulyje tiesiog nėra laisvų pajėgumų, galinčių pakeisti dujų tiekimą iš Rusijos į Europą, įskaitant pajėgumus iš Šiaurės Amerikos. O bandymas supirkti visas suskystintas dujas pasaulinėje rinkoje smarkiai padidins jų kainą", — sako jis.
Iš esmės europiečiai gali bandyti paskatinti kurti papildomus naftos ir dujų gavybos pajėgumus, tačiau naftos ir dujų bendrovės to nepadarys, mano ekspertas.
"Reikalas tame, kad horizonte pastebima eilinė pasaulinė finansų ekonomikos krizė, kuri pakoreguos naftos ir dujų kainas žemyn. Taigi visos papildomos investicijos, padarytos šiandien, aukštų naftos ir dujų kainų fone, gali būti išmestos į šiukšlių dėžę. Dėl to gali atsitikti, kad bandymas įvesti energetikos embargą Rusijai lems tik rinkų persiskirstymą. Rusija pradės didinti tiekimą sankcijose nedalyvaujančioms šalims, o naftos ir dujų tiekėjai, kurie anksčiau tiekė savo produkciją į šias šalis, persiorientuos į Europą", — sako Aleksejus Zubecas.
Kokios bus pasekmės Europai?
"Jei kalbėti apie žalą, kurią Europa patirs dėl bandymo įvesti energetinį embargą, tai ji bus labai didelė, — mano ekspertas. —Brangios naftos tiekimas lems papildomas išlaidas naftos perdirbimo įmonėms mažiausiai 10–20 dolerių bareliui, o tai lems naftos produktų ir benzino kainų degalinėse augimą daugiau nei 10-15 proc.
Dujų kainos Europoje dėl Rusijos mėlynojo kuro tiekimo draudimo ilgą laiką išliks daugiau nei tūkstančio dolerių už tūkstantį kubinių metrų lygyje, sako Aleksejus Zubecas.
"Tai sukels ekonominį nuosmukį Europoje, kuris gali sudaryti nuo trijų iki septynių procentų BVP, o tai savo ruožtu gali sukelti socialinius neramumus ir sukrėtimus Europos šalyse, kurios yra labiausiai priklausomos nuo pramonės ir energijos išteklių kainos. Visų pirmiausia Vokietijoje ir Šiaurės Europoje", — apibendrino ekspertas.