Ko tiksliai bijo Donaldas Trampas? Kaip bebūtų keista, pirmiausia savo tautiečių — tų, kurie įnirtingai ragina Vašingtono režimą atvirai įsitraukti į konfliktą Ukrainos teritorijoje, rašo RIA Novosti autorė Viktorija Nikiforova.
Naujas specialiosios operacijos etapas pademonstravo Rusijos ryžtą užbaigti Ukrainos problemą. Ukrainos pumpavimas vakarietiškais ginklais nepadeda. Neišgelbėja situacijos ir narsieji Vakarų specialistai — jie masiškai žusta, pabėga arba pasiduoda, o paskui gailiai verkšlena į kamerą, kad buvo neteisingai suprasti. Trumpai tariant, Rusija laimi. Ką daryti?
Reti sveiki balsai Amerikos politikoje sako, kad amerikiečiams laikas mesti šį reikalą ir spręsti savo problemas. Tiesą sakant, jų labai daug ir jos neturi nieko bendro su Ukraina. Amerikos žmonės skursta tokiu greičiu, kokio istorijoje nebuvo matyti nuo Didžiosios depresijos.
Tačiau vietinis informacinis laukas beveik visiškai užimtas neokonų vanagų. O jie jau stačia galva pasinėrė į aistringas svajones apie pasaulinę apokalipsę. "Armagedono burtininkai" — taip liaudis meiliai vadina įnirtingiausius kovotojus už karą.
Anot neokonų, specialiosios operacijos Ukrainoje rezultatas turi egzistencinę reikšmę Amerikos hegemonijai. "Arba JAV, arba Rusija" tipo. Vienintelis JAV priimtinas rezultatas gali būti tik visiškas Rusijos kariuomenės pasitraukimas iš Ukrainos, Krymo ir Donbaso atidavimas. Be to — jokių derybų.
Jie teigia, kad jei Rusija sėkmingai užbaigs specialiąją operaciją, tai bus galutinis Vašingtono pralaimėjimas. Po pabėgimo iš Afganistano pasaulis vis dar galėjo turėti iliuzijų apie Amerikos karinę galią. Kai Valstijos parduos Ukrainą, tuo viskas baigsis. "Akela prašovė".
Nevalingai kyla klausimas — net jei ir taip, kas čia tokio baisaus? Amerikiečiai ne pirmą kartą kursto karinius konfliktus, įsitraukia į juos, o paskui gėdingai pabėga. Kas čia iš tikrųjų naujo? Vietos politikai visada samprotavo stiliumi "būti jaunu vyru ne priekaištas", o propagandistai iš "CNN" ir "Washington Post" bet kurį skandalingiausią pralaimėjimą galėjo pateikti kaip pergalę.
Tačiau šiandien agresyvus Amerikos politikų sparnas mato, kad jų šalies hegemonija vos kvėpuoja. Ir štai jie įtikina save ir aplinkinius, kad įsikibę į Ukrainą gali duoti "paskutinį lemiamą mūšį" ir viską grąžinti atgal. Iš tikrųjų istorinės tendencijos taip neveikia. Nepaisant to, neokonai ir toliau kelia statymus ir ruošia apstulbusius amerikiečius apokalipsei.
Iš pradžių buvo galvojama, kad praradę "McDonald's" ir "Starbucks" rusai išeis į gatves, nušluos režimą ir pašauks į valdžią kokį nors Valstybės departamento paskirtą asmenį. Nuostabus naivumas, iš tikrųjų. Ne, wunderwaffe mėsainių ir kavos pavidalu nepasiteisino.
Tokios provokacijos kaip šlykštūs surežisuoti kadrai iš Bučos buvo šaltai sutikti pasaulio bendruomenės. Amerikiečiams buvo duota suprasti, kad visi pavargo nuo jų padirbinių dar Sirijos laikais.
Tai reiškia, kad reikia didinti konfrontacijos intensyvumą. Šiuo metu yra du eskalavimo scenarijai. Pagal pirmąjį Vašingtonas vis tiek siųs kariuomenę į Ukrainą — to vis dažniau ragina aukšto rango politikai.
Pagal antrąjį, Amerikos specialiosios tarnybos, padedamos savo ukrainiečių globotinių, nori išgalvoti kažkokią pragarišką provokaciją Ukrainos teritorijoje, o paskui priversti savo žiniasklaidą dėl visko apkaltinti Rusiją. Neseniai Foreign Affairs aprašė detalų renginių planą. Tai vadinasi "Ruošimasis neįsivaizduojamam".
Provokacija gali būti susijusi su cheminiais, biologiniais ar branduoliniais ginklais. Tuo pačiu metu visi biologiniai ginklai Ukrainos teritorijoje yra tik Amerikos kilmės. Investavo į laboratorijų statybą ir eksperimentus su pavojingiausiais patogenais žmonės iš prezidento Baideno artimo rato, tarp pagrindinių rėmėjų buvo ir jo sūnus Hanteris.
Ta pati istorija su cheminiais ginklais. Rusijoje jo nėra. Jis buvo visiškai sunaikintas pagal Cheminio ginklo uždraudimo ir sunaikinimo konvenciją. Tačiau Jungtinėse Valstijose — vienintelėje šalyje iš Konvencijos dalyvių — iki šiol saugomos tonos mirtinos chemijos. Jos sunaikinimas visada vyko su nesuvokiamais vėlavimais, o sėkmingai susiklosčiusi koronaviruso pandemija šį procesą visiškai sustabdė.
Branduolinių medžiagų nutekėjimo galimybė egzistuoja tik Kijevo režimo kontroliuojamose atominėse elektrinėse. Tai yra, kad ir kokią provokaciją surengtų amerikiečiai, visam pasauliui bus akivaizdu, kad tai jų pačių nusikaltimas.
Jau nekalbant apie tai, kad tam tikru etapu eskalacija privers Rusiją smogti sprendimų priėmimo centrams. Tai tiesiogiai įrašyta į rusų strategiją, tai padiktuoja visa įvykių logika. Tačiau ne, amerikiečių analitikai mano, kad tai yra visiškai menka grėsmė.
"Rusija gali turėti bauginantį branduolinį arsenalą, bet <...> rizika, kad Maskva jį panaudos, visada buvo labai nereikšminga", — ramina tautiečius Robertas Kaganas, žymus ekspertas ir Viktorijos Nuland vyras.
Tokie žmonės kaip Kaganas ir gąsdina Donaldą Trampą. Jis puikiai mato, kur jie stumia jo šalį, ir bando perspėti amerikiečius, kokia mirtina gali būti priešprieša su Rusija.
Tačiau čia iškyla sunkumų. Amerikoje yra absoliutus tabu visoms kalboms apie tai, kad kažkoki šalis gali rimtai pabandyti sunaikinti Valstijas branduoliniais ginklais. Ši baimė, žinoma, graužia paprastų amerikiečių sielas, tačiau ji visiškai išstumta iš oficialaus informacinio lauko.
Todėl tokią nerealią paklausą JAV turi Holivudo istorijos apie zombių, ateivių, vampyrų invaziją. Neatsitiktinai pagrindiniu gyvu amerikiečių literatūros klasiku tapo Stivenas Kingas. Visa ši popliteratūra leidžia piliečiams atsikratyti ir suvaldyti amžiną branduolinės apokalipsės baimę.
Tačiau viešoje erdvėje konkrečiai padiskutuoti, kur bėgti ir kaip gintis nuo priešo raketų — apie tai nė žodžio. Todėl Trampas priverstas reikštis labai tiksliomis užuominomis. "Dabar žodžiu "branduolinis" svaidoma kaip saldainiais, — miglotai svarsto jis. Negalima taip daryti. Tai ne tas žodis, kuriuo galima mėtytis. Niekada apie tai nekalbėjome, nediskutavome. <...> Per didelė problema, per katastrofiška". Trampas punktualiai priminė Amerikos visuomenei, kad Rusija jam vadovaujant specialių operacijų nevykdė. Pažiūrėkite, — pasakė jis, — Bušui vadovaujant Rusija užgrobė Gruziją (Trampas turėjo omenyje Abchazijos ir Pietų Osetijos išlaisvinimą). Valdant Obamai jie užėmė Krymą. Man valdant — nieko, visai nieko".
Na, tai visiškai sąžininga. O kodėl taip atsitiko? Taip, nes Trampas apskritai pristabdė santykius su Ukraina. Kalbos apie ginklų tiekimą buvo vangios. Aplink Donbasą kariuomenė nesikaupė. Nesant provokacijų, Maskva ir toliau tikėjosi Minsko susitarimų įgyvendinimo. Specialios operacijos tiesiog neprireikė.
Vos per metus Baideno režimas sugriovė šią trapią pusiausvyrą. Dėl to pasaulis atsidūrė ant pasaulinio karo slenksčio, o tokie subjektai kaip Robertas Kaganas, linksmindamiesi ir žaisdami, stengiasi jį nustumti žemyn.
Trampui antrina ir žinomas konservatyvus publicistas Patas Bjukenenas. Jo naujoji rubrika vadinasi: "Mūsų pagrindinis tikslas turėtų būti išvengti karo su Rusija". Šaukdamas į amerikiečių savisaugos instinktą, jis primena jiems, kaip Amerikos valstybės vadovai išvengė konflikto su TSRS. Dvaitas Eizenhaueris per antisovietinius protestus neužstojo vengrų, Džonas Kenedis susitaikė su Berlyno sienos statyba, Lindonas Džonsonas nesiuntė kariuomenės į pagalbą čekams per Prahos pavasarį.
Deja, sveiko proto balsui labai sunku prasibrauti pro karinės propagandos staugimą. Tik reikšmingi įvykiai, tokie kaip tarpžemyninės raketos "Sarmat" paleidimas, gali pažadinti amerikiečių savisaugos instinktą.
Rusija negąsdina. Tiesiog gerai žinoma, kad esamos Amerikos priešraketinės gynybos sistemos negali susidoroti su net ankstesnės kartos tarpžemyninės balistinės raketos perėmimu. Mokslinės ir techninės rusų minties šedevras "Sarmat" jiems praktiškai nepažeidžiamas.
Pagal tokius scenarijus bet koks eskalavimas kelia tiesioginę grėsmę Valstijų gyventojams. "Armagedono burtininkams" laikas liautis slampinėti į savo sadistines svajones, pasitraukti iš informacinio lauko ir užleisti vietos normaliems žmonėms. Bent jau tokiems, kaip Trampas.
Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija