VILNIUS, gegužės 3 — Sputnik. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė paragino darbdavius ir valdžios institucijas atsižvelgti į dirbančių lietuvių situaciją rekordinės infliacijos fone.
Visų pirma, jos nuomone, darbdaviai turėtų žiūrėti į darbuotojus kaip į lygiaverčius partnerius, o ne pigią, paklusnią ir nuolankią darbo jėgą, o valdžia — daryti teisingesnę mokesčių sistemą ir įteisinti, kad kolektyvinės sutartys galiotų visoms valstybės ir savivaldybių įmonėms.
"Valdantieji skelbė, kad viskas, pigios darbo jėgos šalimi nebūsime. Nes toks konkurencinis pranašumas niekur neveda. Tačiau reikalai "ant žemės" liudija ką kita. 4 iš 10 dirbančių žmonių gyvena nuo algos iki algos, apie 115 tūkst. žmonių kas mėnesį tegauna "minimumą". Lietuviški atlyginimai europiniame kontekste vis dar tebėra nepateisinamai maži, jei lyginsime su tuo, kokie yra įmonių pelnai, bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, infliacija", — pareiškė Blinkevičiūtė.
Anot jos, Lietuvos mokesčių sistema irgi išlieka labai neteisinga, nes didžiausia našta kraunama ant žmonių, pragyvenančių tik iš darbo užmokesčio.
"Tuo metu turtingieji, pajamas gaunantys iš daugelio šaltinių, moka kur kas mažiau. Susidaro įspūdis, kad daugelis linkę pamiršti, kas išlaiko mūsų valstybę. Net ir po koronaviruso pandemijos, kurios pradžioje, kai buvo itin daug nežinios ir neapibrėžtumo, tam tikrų profesijų darbuotojai privalėjo likti darbo vietose, rizikuoti savo sveikata bei gyvybėmis. Apmaudu, kad visus mūsų siūlymus, kaip mokesčių sistemą padaryti teisingesne, Seime valdantieji atmetė", — pasakė socialdemokratų frakcijos vadovė.
Ji taip pat pabrėžė, kad per paskutinius metus buvo kaip niekad daug pranešimų apie darbuotojų išnaudojimo atvejus, o žmonės streikavo ir valstybės, ir privačiose bendrovėse.
"Kai kurie darbdaviai lig šiol sau leidžia vilkikų vairuotus vadinti "šluotos laikytojais", dešimtis milijonų eurų pelnus skaičiuojančios bendrovės nesidalinti pelnu ir nesudarinėti kolektyvinių sutarčių. Sunkiai dirbančius žmones, kurie jiems kurią pridėtinę vertę — menkinti ir uiti. Maža to, atsiranda tokių, kurie TV laidose apgailestauja, kad profsąjungų atstovai nebuvo ištremti į Sibirą. Tokiems verslininkams noriu priminti, kad baudžiavos laikai baigėsi, bjaurus elgesys su darbuotojais yra tamsios praeities likučiai. Tokie verslai anksčiau ar vėliau žlunga, nes vis daugiau įmonių į darbuotojus žvelgia kaip į lygiaverčius partnerius. Juos puoselėja, ugdo, skatina ir, žinoma, dalinasi pelnu, kuris yra visų įmonės darbuotojų bendro darbo rezultatas", — pasakė Blinkevičiūtė.
Kartu ji priminė, kad socialdemokratai siūlo įstatymu įtvirtinti, kad, pavyzdžiui, valstybės ir savivaldybių įmonėse kolektyvinės sutartys būtų privalomos.
"Lietuvoje lig šiol dažnai tik formaliai įgyvendinami socialinio dialogo principai. Neišnaudojamos tikrosios jo galimybės. Pagal įsitraukimą į profesines sąjungas, kolektyvinių derybų apimtis, Lietuva yra labai žemai tarp ES valstybių narių", — pasakė LSDP vadovė.
Politikė taip pat pakomentavo "Lietuvos geležinkelių" bendrovės planus atleisti apie du tūkstančius darbuotojų.
Blinkevičiūtės teigimu, masiniai žmonių atleidimai valstybės įmonėse irgi liudija, kad padėtis darbo rinkoje — įtempta.
"Susisiekimo sektorius — uostas ir geležinkeliai — dėl rekordiškai sumažėjusių krovinių srauto patiria dar neregėtą krizę... Nepateisinu tokio žingsnio. Esu įsitikinusi, kad valstybės pareiga, ypač krizės metu, kurti ir išlaikyti darbo vietas. Žmones perkvalifikuoti, pasiūlyti darbus kitose valstybės valdomose įmonėse, o ne tiesiog imti atleisti. Tai paprasčiausias kelias, kuris neveda niekur", — sako politikė.
Praėjusios savaitės pabaigoje tapo žinoma, kad gilią krizę išgyvenantys "Lietuvos geležinkeliai" ketina atleisti apie du tūkstančius darbuotojų. Krovinių gabenimo bendrovė "LTG Cargo" šiemet turėtų netekti apie pusę krovinių — apie 26,5 mln. tonų. Tai bus didžiausias krovinių apimčių kritimas ir mažiausias pervežtų krovinių kiekis per įmonės istoriją. Taip pat ji gali netekti apie 150 milijonų eurų pajamų dėl ženkliai sumažėjusių krovinių apimčių, palyginti su praėjusiais metais.
Pirmasis smūgis Lietuvos vežėjui įvyko kilus skandalui su Baltarusijos gamintojo "Belaruskalij" prekių tranzitu, kuris kaip rezultatas buvo visiškai uždraustas nuo vasario 1 dienos. Kaip atsaką Minskas nuo vasario 7 dienos apribojo tam tikrų grupių krovinių gabenimą tranzitu iš Lietuvos. Oficialaus Vilniaus sprendimas palietė ne tik "Lietuvos geležinkelius", bet ir Klaipėdos uostą, kuriuo tranzitu buvo vežamos "Belaruskalij" prekės. Respublikos valstybės biudžetas negaus milijonų eurų per metus.
Antrasis didelio masto smūgis įvyko po sankcijų Rusijos Federacijai įvedimo specialios operacijos Ukrainoje fone, kurios tiesiogiai paveikė ir ES šalių.
Kaip pareiškė Kremlius, Vakarų ribojančios priemonės yra labai rimtos, tačiau Rusija joms ruošėsi iš anksto ir dabar toliau imasi tolesnių žingsnių. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažymėjo, kad Rusijos sutramdymo ir silpninimo politika yra ilgalaikė Vakarų strategija, o sankcijos, visų pirma, sudavė rimtą smūgį visai pasaulio ekonomikai, beje atsigręžė prieš pačias JAV ir Europos Sąjungą.