Blogiausia ES: profesinės sąjungos vadovė pasipiktino darbo sąlygomis Lietuvoje
© Photo : Freepik / freepik
Prenumeruokite
Kaip pažymėjo Krupavičienė, Lietuvos darbuotojai vėl, kaip ir prieš šimtą metų, turi kovoti už teisę dirbti aštuonias valandas per dieną ir gauti teisingą atlyginimą
VILNIUS, gegužės 1 — Sputnik. Lietuvos profesinės sąjungos "Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė Tarptautinės darbo dienos proga kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę.
Krupavičienės teigimu, net ir XXI amžiuje, nepaisant naujų technologijų, kurios smarkiai padidino darbo našumą, darbuotojai vėl verčiami dirbti vis daugiau.
"Lietuvos darbuotojai vėl kaip prieš šimtą metų turi kovoti už teisę dirbti aštuonias valandas per dieną ir gauti teisingą atlyginimą, kuris leistų oriai gyventi Lietuvoje, nedirbant 10 -12 val. per dieną", — sakoma pranešime.
Jos vertinimu, dažnai vadovai tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuose nustato darbuotojams tokias aukštas išdirbio normas, kad retas darbuotojas sugeba jas įvykdyti, dirbdamas 8 valandas per dieną. Daug Lietuvos darbdavių vietoj to, kad augant pelnams ir pragyvenimo kainų lygiui keltų atlyginimus, siūlo darbuotojams dirbti viršvalandžius.
2022 Balandžio 28, 16:18
Kaip, remdamasi Lietuvos banko duomenimis, atkreipia dėmesį Krupavičienė, lyginant su ES vidurkiu, Lietuvos darbuotojų valandinis darbo užmokestis, nepaisant to, kad jis pastaraisiais metais augo, vis dar nesusilygina su vienos darbo valandos našumu, o bendrai sukurtas produktas padalinamas neteisingai, nes pridėtinės vertės dalis tenkanti Lietuvos darbuotojui yra mažesnė nei Latvijoje, Lenkijoje ir Estijoje.
"Nors statistika rodo, kad Lietuvoje atlyginimai auga, bet dažnai jų augimas atsiranda viršvalandinio darbo sąskaita, o pats atlyginimų augimas yra neteisingai paskirstomas, kai didžiausią algų padidėjimą pajunta vadovai ir administracijos darbuotojai. Pagal GINI indeksą, kuris rodo socialinę nelygybę, Lietuva nuolatos yra priešpaskutinėje arba kartais net paskutinėje vietoje Europoje", — teigiama pranešime.
Profesinės sąjungos vadovė taip pat priminė, kad šiuo metu infliacijos augimas Lietuvoje yra pats didžiausias Europos Sąjungoje, tačiau dalis Lietuvos darbdavių vietoj to, kad augant pelnams, didintų atlyginimus savo darbuotojams, nes augant kainoms jų gyvenimas esant tam pačiam atlyginimui blogėja, keičia Lietuvos darbuotojus imigrantais iš ES nepriklausančių valstybių t. y. trečiųjų šalių.
"Mus pasiekė žinios, kad įdarbinimo agentūrų atstovai lankosi įmonėse ir siūlo pakeisti vietinius darbuotojus "pigesniais" užsieniečiais, pažadant už atitinkamą atlygį sutvarkyti visas atvykimo į Lietuvą procedūras", — pasakė Krupavičienė.
2022 m. balandžio 29 d. Užimtumo tarnybos duomenimis Lietuvoje yra net 9,7 proc. registruotų bedarbių, darbo neturi 168 000 Lietuvos gyventojų, tačiau Užimtumo tarnyba jiems gali pasiūlyti tik 14 000 laisvų darbo vietų t. y. vieną darbo vietą dvylikai bedarbių. Daugumoje šių laisvų darbo vietų darbuotojams siūlomas nedaug už minimalią algą didesnis atlyginimas. Nepaisant to, kad "Lietuvoje trūksta darbo vietų, Vyriausybė siekia dar labiau palengvinti darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimą Lietuvoje", mano Krupavičienė.
"Europinės institucijos ir organizacijos nuolatos nurodo apie nepakankamą socialinį dialogą Lietuvoje ir ragina jį stiprinti. Pagal kolektyvinių sutarčių aprėptį Lietuva yra paskutinėje vietoje Europos Sąjungoje. Ypač bloga padėtis privačiame sektoriuje. Todėl Vyriausybė turi rodyti gerą socialinio dialogo pavyzdį ir kartu su Seimu priimti įstatymus, kurie skatintų darbdavius sudaryti kolektyvines sutartis", — pasakė profesinės sąjungos vadovas.
"Solidarumas" iškėlė reikalavimus valdžiai. Tarp jų:
Įvesti teisingą atlyginimą už aštuonių valandų dienos darbą. Pagal BVP sukurtą dalį vienam gyventojui vidutinis atlyginimas Lietuvoje turi būti daugiau nei 1200 eurų "į rankas", o MMA — 600 eurų "į rankas". Didesni atlyginimai skatina paklausą ir didesnį vartojimą, o tuo pačiu didina verslo pelnus ir valstybės pajamas iš tiesioginių ir netiesioginių mokesčių.
Padvigubinti apmokėjimą už viršvalandžius, kaip tai daroma daugelyje Europos šalių ir kaimyninėje Latvijoje, kad darbdaviams būtų patrauklu įdarbinti naujus, o ne apkrauti papildomu darbu jau dirbančius darbuotojus. Įtraukti viršvalandinį darbą į bendrąją šalies statistikos apskaitą, kad būtų galima teisingai įvertinti viršvalandinio darbo Lietuvoje mastą.
Pritarti Europos komisijos teikiamai direktyvai dėl minimalios algos, nustatant, kad minimali alga negali būti mažesnė nei 50% šalies vidutinės algos arba 60% šalies atlyginimų medianos dydžio.
Didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų žemutines ribas bei kasmet atlyginimus indeksuoti, atsižvelgiant į infliacijos ir šalies vidutinio atlyginimo augimą. Atstatyti 2008 m. bazinės pareiginės algos dydį.
