"Kartoja JAV idėją": Rusija sureagavo į Lietuvos Seimo rezoliuciją

Sluckis pareiškė, kad dokumentas neturi jokios teisiškai privalomos galios
Sputnik
VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Rusijos Federacija sureagavo į Lietuvos Seimo sprendimą pripažinti Rusijos karių veiksmus Ukrainoje "genocidu", o Rusiją — "teroristine valstybe".
Lietuvos Seimo rezoliucijoje sakoma, kad Rusijos Federacija dėl karinės operacijos Ukrainoje vykdymo yra "terorizmą remianti ir vykdanti valstybė".
Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Vladimiras Džabarovas pareiškė, kad dėl Lietuvos politikų veiksmų gali nutrūkti prekybiniai ir ekonominiai ryšiai su Vilniumi.
"Viduje jie naciai": Paleckis paaiškino sovietinių paminklų griovimą Lietuvoje
"Lietuvos Seimo sprendimas pavadinti Rusiją "teroristine šalimi" gali lemti visišką šalių prekybinių ir ekonominių ryšių nutrūkimą", — cituoja jį RIA Novosti.
Parlamentaras stebisi, kodėl Vilnius perka dujas iš šalies, kurią laiko "teroriste".
Be to, Džabarovas neatmetė, kad "dėl Lietuvos Seimo sprendimo gali būti sumažintas diplomatinių atstovybių lygis iki laikinųjų patikėtinių".
Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis TASS pareiškė, kad Seimo rezoliucija neturi teisiškai privalomos galios.

"Tai yra raginimai, paremti pataikūnišku rusofobišku stiliumi, kartojantys Vašingtono idėją. Antra, vėl matome dvigubus standartus. Kur buvo Lietuvos parlamentarai su savo "širdį draskančiomis" rezoliucijomis per NATO agresiją Jugoslavijoje, Irake, Libijoje, kur jie buvo kruvino perversmo Kijeve 2014 metais metu?" — pasakė Sluckis.

Politikas pridūrė, kad Vilnius pateisino tikrąjį agresorių ir "būtinybę sėti demokratiją karine intervencija į suverenių šalių vidaus reikalus".
Sluckio teigimu, Baltijos šalyse iki šio žygiuoja SS veteranai ir jų palikuonys, o Rusija tuo tarpu kovoja su nacizmu.
"Tai gėrio ir blogio kova, kur Vilnius yra visai neteisingoje istorijos pusėje", — pabrėžė deputatas.
Atsakydamas į klausimą, kaip dokumento priėmimas paveiks santykius su Rusija, Sluckis pažymėjo, kad "santykių su Lietuva lygis jau gerokai pažemintas".
Lavrovas idėją perleisti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai pavadino vagyste
Rusijos ir Lietuvos santykiai vėl paaštrėjo dėl vasario 24 dieną prasidėjusios specialiosios Rusijos Federacijos operacijos Ukrainoje. Prezidentas Vladimiras Putinas kaip operacijos tikslą įvardijo Donbaso civilių gyventojų, kurie ilgus metus patyrė "patyčias, genocidą iš Kijevo režimo pusės", apsaugą. Anot jo, būtina vykdyti "Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją", patraukti atsakomybėn visus karo nusikaltėlius, kaltus dėl žiaurių nusikaltimų prieš civilius DLR ir LLR.
Balandžio pradžioje Lietuvos užsienio reikalų ministerija paskelbė apie generalinio konsulato Klaipėdoje uždarymą. Tuo tarpu Landsbergis anksčiau teigė, kad respublika to negali padaryti dėl tranzitinių įsipareigojimų, nes būtinas visų susitarimo šalių sprendimas.
Be to, Lietuva pažemino diplomatinių santykių su Rusijos Federacija lygį ir išsiuntė Rusijos ambasadorių.
Rusijos diplomatai ne kartą yra pareiškę, kad prieš Rusiją ir jos piliečius Lietuvoje vykdoma precedento neturinti informacinė kampanija, pagrįsta realios padėties iškraipymu.