VILNIUS, geg 2 — Sputnik. Energetikos įmonių holdingo "Lietuvos energija" vadovas abejoja, ar nacionaliniu lygmeniu Lietuva gali sėkmingai kelti klausimus ir pasiekti gerų rezultatų dėl šalia Lietuvos statomos Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo.
Dalius Misiūnas siūlo telkti "tarptautinius įrankius" bei apie nesaugios elektrinės statybą Baltarusijai priminti ekonominių santykių kontekste.
"Jeigu norime išspręsti saugumo klausimą, tai pirmiausia apie tai ir turime kalbėtis ir to reikalauti. Sunku man įsivaizduoti, ar mes grynai nacionaliniu lygmeniu galime kažką daug pasiekti, bet pasitelkiant tarptautinius įrankius (institucijas, kurios turi kontrolės mechanizmus) vis dar, manau, galima bandyti ir dėti pastangas, kad tie saugumo klausimai būtų atsakyti", — pasakė Misiūnas.
Lietuvos politikai svarsto, kad elektrą iš Baltarusijos būtų galima riboti, pastačius srovės keitiklį, neleidžiant jos parduoti elektros biržoje.
Misiūno teigimu, apie keitiklius kalbėti šiek tiek anksti, nes dar nebaigtos diskusijos dėl elektrinės saugumo. Misiūnas pritaria, kad skubota Astravo AE statyba yra pavojinga.
Po to, kai dėl Astravo AE statybų ir Lietuvos valdžios abejingumo šiuo klausimu ėmė piktintis opozicija, Lietuvos Vyriausybė vis neužmiršta pareikšti, kad ji taip pat, kaip ir dauguma Lietuvos žmonių, yra sunerimusi dėl statomos Astravo AE keliamos grėsmės Lietuvai.
Espoo konvencijos įgyvendinimo komitetas 2013 metais paskelbė, kad Astravo AE projektas neatitinka konvencijos reikalavimų, o šių metų kovo mėnesį pasiūlė, kad ginčą padėtų spręsti tarptautinių ekspertų komisija.
Minskas atsisakė įsileisti ekspertus ir atmeta Lietuvos priekaištus, sakydamas, kad elektrinėje užtikrins aukščiausius saugumo standartus. Astravo AE stato Rusijos branduolinės energetikos korporacija "Rosatom".
Opozicija kritikuoja Lietuvos valdžią už tariamai minkštą poziciją
Spaudžiama opozicijos, kad Lietuva garsiai įsipareigotų nepirkti Astravo AE elektros ir neįsileistų tokios elektros į Lietuvos elektros sistemą, valdžia nuolat kartoja, kad ji yra pasirengusi taip ir elgtis, ir net latvius, estus bei lenkus įtikino taip elgtis, tačiau tokių pareiškimų pabaigoje valdžia prideda dalį sakinio – "jeigu paaiškės, kad Astravo AE yra nesaugi".
O užsienio reikalų ministras vis pabrėžia, kad Lietuva rūpinsis, jog ši elektrinė būtų saugi. Kitaip sakant, valdžia sako, kad Lietuva nepirks Astravo AE elektros, jeigu paaiškės, kad Astravo AE bus nesaugi, o iki to laiko Lietuva stengsis padėti baltarusiams padaryti šį projektą saugų. Todėl Lietuva reikalauja ir reikalaus stress testų, reikalauja TATENA specialių misijų, bando kelti triukšmą įvairiuose tarptautiniuose forumuose.
Tačiau bendrovės "Rosatom", kuri stato Astravo AE, lobistai į tai žiūri su ironiška šypsena, nes tokią Lietuvos valdžios poziciją laiko savo pergale, nes jie žino, kuo tai baigsis – tik ginču viešojoje tarptautinėje erdvėje, ar "Rosatom" technologijos yra saugios, ir Lietuva šiame ginče liks vieniša. O tai reiškia, kad tokiu atveju Lietuva ir elektrą, pagamintą Astravo AE, pirks.
