VILNIUS, geg 3 — Sputnik. Pirmojo raketos paleidimo iš kosmodromo "Vostočnyj" negalima pavadindi nesekme tikrąja žodžio prasme. Apie tai pokalbyje su Sputnik korespondentu pareiškė garsus Rusijos kosmonautas.
"Negaliu pavadinti to nesėkme"
— Jurijau Michailovičiau, kad pirmosios raketos startas iš kosmodromo "Vostočnyj" buvo atidėtas, tai yra sisteminių klaidų kosmoso programoje pasekmė?
— Aš to nepavadinčiau nesėkme ar sisteminių klaidų pasekme, nors, žinoma, nesklandumų pasitaiko… Tai pirmasis startas, pirmasis paleidimas. Visi "pirmieji" turi tikimybę suklysti ar neįvykti, nes bet kokios technikos pirmieji bandymai turi savo įdirbio etapą. Kai viskas suderinama, patikimumas didėja. Kai resursai išeikvojami, sistemų patikimumas vėl krenta. Todėl nesėkmingi pirmieji paleidimai — dažnas reiškinys.
Balandžio 27-ąją nieko baisaus neįvyko, nes automatika užfiksavo gedimą ir paleidimas buvo sustabdytas. Automatika sureagavo — tai didžiulis pasiekimas.
Aš manau, kad čia turėjo vietos vadinamasis "generolų efektas" — kai atvyksta generolai, sistema atsisako veikti. Žinoma, aš juokauju, bet "generolų efektą" galima paaiškinti tuo, kad dažniausiai vadovybė dalyvauja pirmuose iškilminguose atidarymuose, pirmuose paleidimuose, kurių metu įvyksta tokios sistemų suderinimo situacijos.
Panašių reiškinių, kai buvo automatiškai sustabdytas paleidimas, yra buvę ir anksčiau, ir ne tik pas mus. Taip yra nutikę ir amerikiečiams, kai prieš paleidimą buvo stabdomi ir pilotuojami, ir nepilotuojami skrydžiai.
Todėl to, kas įvyko balandžio 27-ąją, aš negaliu pavadinti nesėkme. Tai visiškai normalus darbas. Kosminiai paleidimai — labai sudėtingi procesai, ir jie ne visada vyksta sklandžiai. Tai būdinga sudėtingos technikos darbo pradžiai, todėl aš manau, kad — atsižvelgiant į tai, jog automatika vis dėlto užfiksavo vieno kabelio gedimą, o jau sekančią dieną viskas praėjo sklandžiai, — situacija yra gera.
"Papeikimus gavę žmonės jų nenusipelnė"
— Visgi Rusijos prezidentas, praėjus vos kelioms valandoms po neįvykusio paleidimo, labai griežtai pasisakė apie šį įvykį: "Kai kam gali tekti pakeisti šiltus patalus kietais kameros gultais". Ar jūs manote, kad kosmoso šakos darbe yra trūkumai? Ar tai kokių nors veiksmų — 90-ųjų, 2000-ųjų metų pradžioje — rezultatas?
— Jei prezidentas griežtai papeikė, vadinasi, tam jis turėjo svarbių priežasčių, kurios man nėra žinomos. Bet manau, kad tai neteisinga. Šioje situacijoje, po sėkmingo paleidimo, tie trys papeikimus gavę žmonės, tikriausiai, jų nenusipelnė. Aš taip manau. Peikti reikia ne už tai, kad nesuveikė vienas vožtuvas, o už tai, kad ilgus metus šios srities specialistai buvo nušalinami, atleidžiami iš darbo.
Vadovais buvo skiriami žmonės be techninio išsilavinimo, neturintys jokio supratimo apie kosmoso sritį, tai yra — vadybininkai.
Negalima vyresniuoju konstruktoriumi paskirti žmogaus, nenubraižiusio nė vieno brėžinio, nė karto nebuvusio nė vienam gamyklos ceche, nedalyvavusio nė vienam sistemos kūrimo procese. Tai neįmanoma! Sunkiai įsivaizduojama ir neįtikėtina tai, kad vyriausiuoju konstruktoriumi paskiriamas MVTSI absolventas. Tegu jis tampa diplomatu, pasiuntiniu. Ko galima tikėtis, kai jam patikima kurti sudėtingas kosmines sistemas? Štai už ką reikia bausti ir peikti. Bet ne dabar ir ne šiems žmonėms.
— Kadangi tai vyko Jūsų akivaizdoje, kaip manote, kur ir kada prasidėjo vadinamasis "vadybininkų atėjimas"?
— Manau, kad tai prasidėjo 90-ųjų pabaigoje. Pirmiausia užplūdo reklamuotojai, kurie manė, kad svarbiausia yra ne tai, kas daroma, o tai, kaip viską pateikti. Po jų pradėjo plaukti kitų sričių vadybininkai: finansininkai, ekonomistai. Ir tai vyksta jau dvidešimt metų.
— Ar manote, kad viską galima grąžinti į gerai organizuoto darbo kosmoso srityje vėžes ir ko tam reikia?
— Reikia taisyti situaciją. Reikia ruošti specialistus. Vadovais reikia skirti žmones, kurie dirbo šioje srityje, turi patirties, kad ir nedidelės — tegu jos semiasi, gilina savo žinias, kelia kvalifikaciją, o ne žmones iš šalies. Šitai reikia keisti pirmiausia.
Tai įmanoma, kol dar yra išmanančių žmonių. Dar yra vidutinio amžiaus žmonių, kurie neturi tiek patirties, kad galėtų vadovauti pagal praėjusio laikmečio standartus, tačiau tai vis tiek geriau, nei rinktis žmones, neturinčius nieko bendro su kosmonautika.
"Erdvėlaiviuose "Sojuz" laisvų vietų nebėra"
— Jūs skraidinot į kosmosą pirmąjį kosminį turistą. Vadinasi, esate pirmasis "kosmoso taksi vairuotojas"?
— Taip, būtent taip mus vadino. Beje, šiandien spaudoje sužinojau, kuo gi išskirtinė ši diena — balandžio 28-oji. Šią dieną į kosmosą išskrido pirmasis turistas Denisas Tito, bet apie tuos, kas jį skraidino, net neužsimenama. Na, ką čia bekalbėsi apie taksi vairuotojus? (Šypsosi)
— O kodėl pastaruoju metu turistai nebeskraido?
— Tai susiję su ekipažų pasikeitimo grafiku. Anksčiau skrido Šatlai, su kuriais į kosminę stotį dažniausiai buvo atskraidinami amerikiečių astronautai. Kai kurie atskrisdavo su Sojuz'ais. Buvo laisvesnė darbotvarkė. Kai skrisdavo erdvėlaivis, turintis pakeisti kitą erdvėlaivį su besibaigiančiais resursais, jame būdavo laisvų vietų. Tokiais atvejais jas užimdavo turistai.
Dabar Šatlai nebeskraido. Į abi puses ir Amerikos, ir Europos, ir Rusijos astronautai skrenda tik erdvėlaiviais "Sojuz", todėl laisvų vietų nėra.
— Maršrutinis autobusas pilnas, o stovint skrįsti negalima?
— Na, taip.
"Išlieka viltis, kad konstruktyvus bendradarbiavimas plėsis"
— Pastaraisiais įtemptų Rusijos ir Amerikos santykių politinėje arenoje metais vienintelė šaka, kur nenutrūksta bendradarbiavimas, — kosmosas. Ar manote, kad šis bendradarbiavimas padės grąžinti konstruktyvius santykius ir kitose srityse?
— Svarbiausia, kad būtų tokia sritis, kurioje bendradarbiavimas nenutrūktų, nepaisant pokyčių politikoje, kur nebūtų taikomos jokios sankcijos. Tokia sritis šiuo atveju — kosmosas, kosmonautika.
Kol ji yra, išlieka viltis, kad konstruktyvus bendradarbiavimas plėsis. Svarbiausia, kad išliktų galimybė plėtoti palankius, geranoriškus santykius su kaimynais. Šiuo metu tai yra kosmonautika, nes čia mes esame priklausomi vieni nuo kitų, ir kiekvienos šalies likimas kosmonautikoje priklauso nuo kitos šalies. Aš tai suprantu. Kitose srityse ši priklausomybė mažesnė, todėl ir atsiranda vietos sankcijoms.
— O Jūs dar kartą skrisite į kosmosą, ar sveikata jau neleidžia?
— Sveikata leidžia, tačiau atėjo jauni žmonės, ir po parengiamojo etapo reikia suteikti jiems galimybę tobulėti. Viskam savas laikas. Bet, jei gaučiau tokį pasiūlymą, nedvejodamas sutikčiau.
