VILNIUS, geg 11 — Sputnik. Įvairiose Lietuvos vietovėse gegužės 9 dieną paminėta Pergalės diena.
Šventiniai minėjimai vyko didžiuosiuose Lietuvos miestuose — Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, ir kituose miestuose bei miesteliuose — Joniškyje, Kėdainiuose, Tauragėje ir kitur.
Pažymėtina, kad oficialūs valdžios atstovai šiuose renginiuose nedalyvavo — nei prezidentė, nei premjeras, nei ministrai nėjo į jokius Pergalės dienos renginius.
Štai Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė: "Europoje ši šventė minima gegužės 8-ąją, ir mes pripažįstame šią datą".
Vilnius
Į Antakalnio kapines atvyko keli tūkstančiai žmonių. Ten kalbėjo Rusijos ambasadorius Lietuvoje Sergejus Udalcovas, Rusų sąjungos lyderis Sergejus Dmitrijevas, karo veteranai, jaunimo atstovai.
Vyko ir "Nemirtingųjų pulko" ceremonija, joje dalyvavę apie šimtas žmonių nešė Antrojo pasaulinio karo dalyvių portretus.
Klaipėda
Daug žmonių susirinko ir į Klaipėdoje vykusį Pergalės dienos minėjimą. Čia susirinko virš pusantro tūstančio žmonių.
Įdomu pastebėti, jog Klaipėdoje "Nemirtingojo pulko" ceremonijoje dalyvavo dar daugiau dalyvių nei Vilniuje — virš dviejų šimtų įvairaus amžiaus žmonių — ir žilagalvių senolių, ir daug vidutinio ir jauno amžiaus žmonių.
Kaunas
Kaune Pergalės dienos minėjimas vyko Aukštųjų Šančių karių kapinėse.
Minėjime pasisakė vietos politikas Vytautas Šustauskas, visuomenininkai, jaunimo atstovai. Virš šeši šimtai žmonių dalyvavo renginyje, jie atėjo su vainikais, gėlėmis, po oficialios renginio dalies dar neskubėjo skirstytis, bendravo tarpusavyje.
Šiauliai
Šiauliuose taip pat vyko išlilmingas Pergalės dienos minėjimas. Renginyje kalbėjo visuomenininkai, Rusijos ambasados patarėjas, jaunimo atstovai.
"Tai lemtinga Pergalė. Jei nei ši Pergalė, tai Lietuvos nebūtų, pagal Hitlerio kariaunos planą per trisdešimt metų būtų įvykdytas visiškas mūsų krašto sunaikinimas", — pasakė visuomeninkė ir poetė Dilpšienė.
Ji perskaitė ir veteranams pagerbti skirtas savo eiles:
"Kabo šalmas prie senos klėties,
rūdžių ašara krinta sunki…
Nėra motinos, nėr kam ilgėtis,
tik relikvija stukso dar vis.
Jis išėjo, kai rožės žydėjo,
kai skleidės beržų pumpurai.
Jis išėjo, kitaip negalėjo,
jis išėjo, o tu palikai.
Jis išėjo kad rūtos žaliuotų,
kad kvepėtų kieme jazminai,
kad mama niekada neraudotų
ir nelinktų nuo darbo pečiai…
Kaba šalmas visiems kad primintų,
jog gyvenime verda kova,
ir kad negimė tas, kas atimtų
pėdą žemės, kurį tau šventa…"
Ką pasakojo partizanas
Teko bendrauti su Vilniuje vykusio Pergalės dienos minėjimo dalyviais.
"Kare dalyvavo mano tėvas Viktoras Kolesnikovas, keli dėdės, vienas iš jų žuvo netoli Berlyno. Tėvas pasakodvo apie karo meto įvykius. Pagal giminių pasakojimus gerai žinau ir apie pokario laikus, 1945-1955 metus", — papasakojo Lietuvoje gimusi 57 metų Olga Ūdrienė.
Ji pridūrė, kad tuomet Lietuvoje dar ilgai siautėjo gausios grupės asmenų, kurie per Antrajį pasaulinį kartą veikė kartu su hitleriniais okupantais, žudė taikius tarybinius piliečius. Po karo jie išėjo į miškus, ir terorizavo kaimų gyventojus. Mano tetos vos nenužudė iš miško atėjusi Misiūno-Žalio Velnio vadovaujama grupė, ji buvo sunkiai sužeista, į ją pataikė net septynios kulkos.
O štai karo veteranas, tarybinių partizanų gretose kovojęs Joanas Beglecovas konkrečiai prisiminė tuos laikus:
"1943m. birželio mėnesį įstojau į partizanų būrio gretas. Mūsų būrys veikė Žemaitijoje, Telšių, Plungės, Mažeikių rajonuose. Būriui vadovavo mano tėvas, tuomet jame buvo apie trisdešimt žmonių. Vėliau būrys pasipildė naujais nariais, 1944 metų pradžioje jame buvo virš 70 žmonių.
Vykdėme diversinius aktus, rinkome žvalgybinę informaciją. Pavyko nuo bėgių nuleisti kelis karinius ešalonus, vykusius geležinkelio maršrutu Tauragė-Šiauliai. Užpuolėme durpyną, kuriame dirbo keliolika karo belaisvių, nušovėme sargybinius, o išvaduoti belaisviai įsitraukė į mūsų būrio gretas.
Luokės miestelyje užpuolėme okupantams tarnaujančios taip vadinamos savisaugos kuopos štabą, buvo nušauti ten buvę okupantų pakalikai, pavyko išgabenti štabe buvusius ginklus. Mano tėvas žuvo 1944 metų liepos pabaigoje, jau tuo metu, kai buvo išvaduotas Vilnius, ir tarybinė kariuomenė palaipsniui artėjo prie Žemaitijos.
Pokario laikais teko dirbti įvairiose įmonėse Žemaitijoje, vėliau persikėliau į Vilnių, čia ir gyvenu iki šiol. Kartais tenka vykti į Latviją, bendrauju su Latvijoje gyvenančiais buvusiais tarybiniais partizanais".
"Kare dalyvavo mano senelis"
Pokalbio metu pasisakė ir jaunuoliai bei vidutinės kartos žmonės.
"Antrajame pasauliniame kare dalyvavo mano senelis, jis jau miręs, tačiau prisimenu jo pasakojimus, jis dalyvavo mūšiuose su fašistais Rusijos teritorijoje ir Ukrainoje. Kiekvienais metais ateinu į Antakalnio kapines pagerbti didvyrių, kurie mus išgelbėjo nuo fašizmo jungo", — pasidalyjo 26 metų Ivanas.
Šventiniame mitinge buvo ir neseniai prisijungusių dalyvių.
"Dar prieš penkis metus nedalyvaudavau šiuose renginiuose. Tačiau kai pradėjau domėtis istorija, supratau, jog pergalė prieš fašizmą buvo lemtinga tiek Lietuvai, tiek daugeliui kitų Europos kraštų. Dabar su nerimu žvelgiu į Ukrainoje ir kai kuriose kitose šalyse atgimstančias neofašistines tendencijas", — pabrėžė Justina.
Karas palietė daugelį šeimų, jaunimas noriai lanko kapavietes ir deda gėles.
"Mano vyro tėvas praėjo visą karą. Jam teko dalyvauti ir Sevastopolio išvadavime, ten jis buvo sužeistas. Nuoširdžiai džiaugiuosi šia švente, galiu palinkėti visiems, kad mus aplenktų karo košmaras. Šiandien kapinėse aplankiau ir mano mėgstamo poeto, šio karo dalyvio Pauliaus Širvio kapą, padėjau čia gėlių", — kalbėjo aktyvi visuomeninkė Svetlana Martyniuk.
