VILNIUS, geg 18 — Sputnik, Evgenijus Leškovskis. Lietuva prieš aštuonis metus išardė geležinkelio bėgius, kad tik per jos teritoriją baltarusiai negalėtų gabenti krovinių į Latvijos miestų uostus. Dabar, vykdant ES reikalavimus, siekiama atnaujinti krovinių, ypač naftos produktų, siuntimą į Europą ne tik per Klaipėdą, bet ir per Rygą, Liepoją, Ventspilį.
Naftos srautas į Europą
- Baltarusija ir Rygos uostas anksčiau vedė derybas dėl terminalų įsigijimo nuosavybės teisėms arba dėl Latvijos krovos bendrovių. Kokioje stadijoje yra šis procesas? Kurios Baltarusijos bendrovės rodo susidomėjimą?
— Šios derybos tęsiasi jau ilgai, bet pirmasis strateginis protokolas buvo pasirašytas trečiojo Rytų partnerystės verslo forumo Rygoje metu, kai Latvija pirmininkavo Europos Taryboje, Europos Sąjungoje, — maždaug prieš metus. Dėl bendradarbiavimo su Baltarusijos naftos bendrove "TransBaltic Oil" susitarė Rygos uostas, o tiksliau— "Woodison Terminal".
Kad galėčiau jums atsakyti, aš pasidomėjau mūsų partnerių, ir sužinojau, kad procesas juda į priekį, tačiau jokia šalis jo nekomentuoja. Apie viską žadama papasakoti, kai procesas bus galutinai užbaigtas. Man buvo patvirtinta, kad niekas neturi nutrūkti.
Rygos uostas yra suinteresuotas (švelniai tariant), kad būtent per jį vyktų naftos produktų ir kitų krovinių tranzitas iš kaimyninės šalies į Europą ir Ameriką. O mūsų organizacija, beje, iš pradžių buvo steigiama būtent tranzitui remti… Deja, praeityje, 90-aisiais, Latvijos vyriausybė padarė viską, kad baltarusiškos prekės atitektų Lietuvai ir į Europą būtų gabenamos per Klaipėdos uostą, o ne per mūsų uostus Rygoje, Liepojoje, Ventspilyje.
Dar prieš septynerius metus Latvija nebuvo pasiruošusi bendradarbiauti ir ignoravo Baltarusijos pusę. Mes buvome visiškai nesukalbami, kalbant apie tarifus Baltarusijos kroviniams, skirtingai nuo Lietuvos, kur santykių su Rytų partneriais politika buvo daug lankstesnė. Ir štai dabar, po kiek laiko, matome rezultatus: tranzitas per mūsų šalį stipriai sumažėjo, o per Lietuvą – išaugo.
Lietuva laimėjo, nors jos uostas nepalyginamai mažesnis nei Rygoje, ir infrastruktūra ten yra blogesnė. Lietuva su savo nedideliu išėjimu į jūrą iš Latvijos pasiėmė beveik visus Baltarusijos krovinius – kalio druskas, naftos produktus, trąšas ir dar daug ką.
Smūgis sukrėtė ne tik Rygą, bet ir kitus mūsų uostamiesčius – Liepoją ir Ventspilį. 2008 m. rugsėjį Lietuva išardė dalį geležinkelio bėgių trumpiausiame kelio ruože tarp Mažeikių ir Latvijos uostų, sukomplikavusi naftos produktų transportavimą iš Baltarusijos mūsų Liepojos ir Ventspilio link. Kelio ilgis gerokai padidėjo, kartu padidėjo ir išlaidos naftos produktams transportuoti. Bet šiuo metu ES spaudžia Lietuvą, kad ji atnaujintų geležinkelio ruožą, siekiant pagerinti Baltarusijos ir Europos prekybos sąlygas. Sakoma, kad Lietuva ruošiasi tai padaryti artimiausioje ateityje. O Baltarusija, iš tikrųjų, yra labiau suinteresuota Latvija, kadangi per Rygos uostą galima perkelti gerokai daugiau krovinių, nei per Klaipėdą.
- Dėl naftos produktų kainų pokyčių ir jų paklausos mažėjimu ES šalyse kokia dabar situacija su Baltarusijos kuro teikimu į Latviją? Ar sėkmingai dirba Latvijoje prieš kelis metus įsteigta Baltarusijos koncerno "Belneftechim" prekybos atstovybė "Oil logistic", aptarnaujanti daugelį kaimyninės šalies naftos bendrovių? Kaip ją paveikė sankcijos, ar galima tikėtis naftos chemijos produktų prekybos aktyvizavimu, panaikinus sankcijas?
— Atstovybė dirba. Bet naftos produktų dalis – iš viso to, kuo ji užsiima, ne tokia didelė. Didelį procentą sudaro kalio druska, įvairios trąšos, bitumas, naftos chemijos pramonės produktai ir kiti.
Kalbant apie sankcijas — ką bekalbėtų ES viršūnėse, jos neturėjo didelės įtakos prekybai naftos produktais tarp Baltarusijos ir Latvijos. Prekyba visus šiuos metus vyko sėkmingai. Todėl negalima sakyti, kad dabar viskas staigiai padidės. Bet šiuo metu Latvija turi daug pasiūlymų iš įvairių naftos bendrovių. Ir pasiūla gerokai viršija paklausą. Naftos produktų kainos dabar, kaip žinia, labai žemos, ir daug bendrovių kreipiasi į Latvija, norėdamos prekiauti.
Žuvis pieno upėse
- Ar sėkmingas bendradarbiavimas, prekiaujant jūros gėrybėmis? Rusijai įvedus atsakomąsias sankcijas ir mūsų bendrovėms praradus galimybę ten tiekti žuvį (tiek vietinę, tiek, pavyzdžiui, iš Norvegijos), jie veždavo ją į Baltarusiją, ten viską perdidbdavo – ir produkciją siųsdavo toliau "į Rytus".
— Tikrai, ir šiandien, manau, tokia pati schema veikia. Svarbiausia čia (prekyboje su Rusija) tai, kad produktas galiausiai taptų Baltarusijos, o ne Latvijos kilmės. Taip pat mūsų gamintojai, sankcijų karui sustiprėjus, buvo tiekę (ir tebetiekia) daug pieno ir pieno produkcijos į Baltarusiją. Bet, kitaip nei žuvis, ši produkcija buvo skirta būtent Baltarusijai.
Paaiškinsiu: Rusijai nustojus pirkti pieno produkciją Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje, pagrindiniais užsienio tiekėjais jai tapo Baltarusijos gamyklos. Bet kadangi Rusijai visuomet reikia daug ir visko (asmeniškai mačiau didžiules sunkvežimių eiles prie Baltarusijos gamyklų vartų, kur į mašinas produkcija buvo pakraunama tonomis ir vežama į kaimyninę šalį) Baltarusijoje tam tikru momentu pritrūko savosios pieno produkcijos.
Ir čia bendradarbiavimas su Latvijos pienininkais buvo naudingas. Ir, kaip man buvo pasakota, iki šiol daroma taip: daug Baltarusijos produkcijos tiekiama į Rusiją, o vietinėje rinkoje prekiaujama gaminiais, pagamintais iš latviško ir lietuviško pieno. Štai toks geras kaimyninių ir verslo santykių pavyzdys.
Draugaujame ir medicinos, ir specialios paskirties drabužių teikimo srityje
- Ar planuoja Latvijos investuotojai įeiti į Baltarusijos rinką su naujaisiais projektais? Kokios sritys jiems ypač įdomios?
— Latvijoje, kaip žinia, pramonės nėra: per pastaruosius 20 metų čia viskas buvo naikinama. Šiuo metu čia daugiausia užsiimama perdirbimu ir prekyba. Vadinasi, mūsų verslininkai, norintys dirbti pramonės srityje, žiūri Baltarusijos link. Jie pasiruošę ten steigti bendras Latvijos ir Baltarusijos gamyklas, kad paskui galėtų tiekti produkciją Bendrosios muitų sąjungos ribose.
Pavyzdžiui, Rezeknės mėsos kombinatas dabar aktyviai bendradarbiauja su Baltarusija. Jis ten įdiegia savo naująsias technologijas mėsos produkcijos gamybos srityje. Dabar Miory mėsos kombinate (Vitebsko srityje) gaminami keli dešros gaminiai pagal Rezeknės gamyklos receptūrą ir technologijas. Tuo pat metu mūsų mėsos kombinatas gavo leidimą Latvijoje iš vištienos pagamintą produkciją įvežti į Baltarusiją. Visos veterinarinės procedūros jau atliktos.
Dar mes buvo tiekę bei tebetiekiame daug kokybiškų elektros prietaisų, pagamintų Latvijoje pagal Europos standartus, o kaimyninėje šalyje jie naudojami, tarp kita ko, traktorių gamyboje. Beje, vėliau tie traktoriai turi išimtinę paklausą tarp Latvijos fermerių.
Bendradarbiavimas vyksta ir vaistų gamybos srityje. Daugelio Latvijos farmacijos bendrovių — "Olainfarm", "Grindex", "Elpis" produkcija tiekiama į Baltarusiją. Savo ruožtu, į Latvijos rinką patenka, pavyzdžiui, "Minskinterkaps" įvairios kapsulinių preparatų rūšys. Daug žadantis yra bendros farmacijos gamybos įmonės atidarymo Baltarusijoje projektas, ir mūsų kaimynai siekia šio tikslo, visų pirma, įgyvendindami importo pakeitimo programą.
Taip pat tarp mūsų šalių įmonių gerai organizuota specialios paskirties drabužių gamybos kooperacija. Baltarusijoje gaminamas pakankamai platus techninės tekstilės ir audinių su specialiosiomis savybėmis (temperatūrai atsparių, vandenį ir nešvarumus atstumiančių) asortimentas. Latvijos bendrovė Baltarusijoje perka audinius ir kitas medžiagas, ir čia užsiima specialios paskirties drabužių gamyba remdamasi pažangiausiomis ir sudėtingiausiomis technologijomis. Ši produkcija yra paklausi ir tiekiama skirtingoms rinkoms.
Ir tai tik atskiri bendradarbiavimo pavyzdžiai. Ne tik Latvija, bet ir visa Europa pagaliau suprato, kaip pelninga ir svarbu yra draugauti su Baltarusija.
