VILNIUS, geg 19 — Sputnik. Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų (57%) mano, jog globos sistemai reikalinga pertvarka.
Institucinės globos pertvarkai pritaria 60% asmenų nuo 36 iki 55 metų. Pertvarkai pritaria ir šiek tiek daugiau nei pusė 18–35 metų bei 56 metų ir vyresnių žmonių.
Šiuos duomenis atskleidė socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktas tyrimas "Lietuvos gyventojų požiūris į institucinės globos pertvarką".
Tyrimas parodė, kad kas trečias Lietuvos gyventojas sutiktų, jog šalia jo namų įsikurtų nedideli vaikų globos namai ar vaikų iki trejų metų globos namai. Tačiau mažiau nei dešimtadalis gyventojų pritartų, kad kaimynystėje įsikurtų proto ar psichikos negalią turinčių asmenų globos namai.
Tačiau tas pats tyrimas parodė, kad retas Lietuvos gyventojas yra tiesiogiai susidūręs su vaikų, netekusių tėvų globos, ar negalią turinčių žmonių globos įstaigomis. Taip teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
"Institucinės globos sistemos dalyviai vertinami remiantis stereotipinėmis nuostatomis. Tačiau labai džiugu, kad dauguma šalies gyventojų palaiko pertvarkos tikslus", — pabrėžia ministrė.
Esamą globos sistemą dešimties balų skalėje žmonės vertina geriau nei vidutiniškai. Tačiau apklaustieji pažymėjo, jog pertvarkai reikalingi finansinė parama globojantiesiems vaikus šeimoje bei profesionalių socialinių globėjų tinklo didinimas, aktyvesnis bendruomenių įtraukimas į globos sistemą.
Tyrimo duomenimis, svarbu kuo plačiau nuolat skleisti informaciją apie vykdomus institucinės globos pertvarkos procesus.
Svarbu informuoti apie dalyvavimą visuomenės gyvenime, nes daugelio gyventojų nuomone, globos įstaigose gyvenantys vaikai ir neįgalieji yra visuomenės diskriminuojami – bloga žmonių nuomonė, išankstinės neigiamos nuostatos, atstūmimas, izoliacija ir pan. Kas šeštas respondentas mano, kad į globos įstaigas patekusiems asmenims daroma žala.
"Reikalinga tinkamai visuomenę informuoti apie socialinę atskirtį patiriančių asmenų dalyvavimą visuomenės gyvenime bei jų pasiekimus", — sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Alina Jakavonienė.
Šiuo metu yra vykdomas pirmasis Institucinės globos pertvarkos etapas — pasirengimas vykdyti pertvarką (2015-2017 metais), kuriam skirta 7 milijonai eurų ES struktūrinių fondų lėšų.
Nevalstybinių organizacijų bendruomeninių paslaugų tikslinėms grupėms teikimui numatyta skirti beveik 21% lėšų, socialinių globėjų paslaugų teikimo užtikrinimui — 7,8%, naujų formų
2017-2020 metais lygiagrečiai bus vykdomi du kiti pertvarkos etapai: paslaugų infrastruktūros plėtra regionuose bei naujų formų paslaugų teikimas tikslinėms grupėms.
Bendrai visiems trims etapams bus skirta 77,4 milijonų eurų (iš kurių 64,09 milijonų — ES struktūrinių fondų lėšos).
Tyrimas buvo atliktas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, vykdant projektą "Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje".
Atlikto tyrimo tikslas – surinkti duomenis, kurie reikalingi siekiant didinti Institucinės globos pertvarkos žinomumą bei griaunant mitus, keičiant visuomenės požiūrį į institucinę globą, įstaigas ir jų gyventojus.
