VILNIUS, geg 25 — Sputnik. Archeologai šiaurės Kinijoje atrado puodo fragmentus su alaus likučiais — tai seniausias Kinijos aludarystės įrodymas, jo amžius ne mažiau kaip penki tūkstančiai metų, rašo "The Guardian".
Radinys įrodo, kad tų laikų žmonės mokėjo daryti alų pagal specialias technologijas, apimančias Rytų ir Vakarų tradicijų aludarystės elementus.
Ant keraminio indo likusios geltonos spalvos nuosėdos savo sudetyje turi gėrimo ingredientų pėdsakų: miežių, sorų, grūdų "Gegutės ašarėlės", ir stiebagumbių.
"Miežių atradimas tai staigmena", — sakė vienas iš projekto vadovų, Stenfordo universiteto tyrėjas Jiajingas Wang. Pasak jo, tos liekanos yra ankstyviausi miežių buvimo įrodymai Kinijoje.
Šis atradimas byloja, kad miežiai pateko į Kiniją apie tūkstantį metų anksčiau negu manyta.
Tikėtina, kad miežiai galėjo būti naudojami kaip alaus sudėtinė dalis anksčiau negu jie tapo įprastu žemės ūkio produktu, pažymėjo mokslininkas.
Kasinėdami senovinės gyvenvietės liekanas Midziajos vietovėje netoli vieno Vei upės intako Kinijos šiaurėje, archeologai rado dvi duobes, įrengtas maždaug 3,4–2,9 tūkst. metų prieš mūsų erą.
Jose buvo dirbinių, atskleidžiančių, kad alus buvo fermentuojamas, košiamas ir laikomas rūsiuose. Taip pat buvo rasta krosnių, kurios galėjo būti naudojamos salyklui gaminti.
Visgi tyrėjai sakė negalintys tiksliai nustatyti, kokio skonio buvo tas alus, nes nėra žinoma, kokiu santykiu būdavo dedama sudėtinių dalių.
"Spėju, kad tas alus galėjo būti saldžiarūgštis, — sakė Jiajingas Wang. — Rūgštis gaunama iš besifermentuojančių grūdų, o saldumas — iš šakniagumbių."
Pasak ekspertų, rasta įrodymų, kad maždaug toje pačioje epochoje alus taip pat būdavo verdamas Irane ir Egipte.
