VILNIUS, geg 26 — Sputnik. Už Zuoko siūlymą balsavo 19 tarybos narių, prieš buvo 27, vienas susilaikė.
Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas pareiškė, kad už paminklo statymą sostinės senamiestyje, Sirvydo skvere, pasisako daug garbingų ekspertų – architektų, signatarų, muziejininkų, aplinkos dizainerių, politologų. Anot Zuoko, Sirvydo skveras – garbingesnė vieta ir labiau atitinkanti Jono Basanavičiaus statusą nei vieta priešais Nacionalinę filharmoniją.
"Priminsiu, galbūt tarybos nariai nežinote – paminklas Basanavičiui jau Nacionalinėje filharmonijoje yra pastatytas, jis yra. Dabar atsiranda du: vienas – prieš filharmoniją, kitas – filharmonijoje, taigi, sviestas sviestuotas", – kalbėjo tarybos narys.
Zuokas pareiškė, kad nenoras Sirvydo skvere statyti paminklo tautos patriarchui gali būti susijęs su tuo, jog planuojama minėtą skverą užstatyti. Dabartinis Vilniaus meras liberalas Remigijus Šimašius paneigė, kad tokių planų esama.
Kovo mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino, kad paminklas J.Basanavičiui Vilniuje turi būti pastatytas naujai formuojamoje aikštėje prie Nacionalinės filharmonijos. Ši vieta pasirinkta, nes dabartinės filharmonijos pastate 1905 metų gruodžio 4-5 dienomis posėdžiavo Didysis Vilniaus seimas. Būtent J.Basanavičius buvo Lietuvių suvažiavimo Vilniuje idėjos autorius, šio suvažiavimo pagrindinis organizatorius. Be to, ši erdvė yra šalia Aušros vartų, ją supa Šv. Teresės, Šv. Kazimiero, Visų Šventųjų bažnyčios, Bazilijonų vartai.
Teigta, kad ši erdvė yra tinkamiausia paminklui statyti, o Lietuvos nacionalinio muziejaus ir kultūros ministro siūlytas K.Sirvydo skveras esą akivaizdžiai stokoja urbanistinio ir architektūrinio pagrindimo.
J.Basanavičius yra vienas iš ryškiausių XIX amžiaus pabaigos tautinio atgimimo pradininkų. Jo vadovaujama Lietuvos Taryba 1918 metų vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos nepriklausomybę.
