VILNIUS, geg 26 — Sputnik. NATO, stiprindama pajėgumus Rytų Europoje, kartu turi užmegzti dialogą su Maskva, kad išvengtų krizės eskalacijos, pabrėžė ministras interviu BNS.
Ekonomines sankcijas, nukreiptas prieš Rusijos naftos, ginkluotės ir bankininkystės sektorius, ES įvedė 2014 metais, reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Jos galioja iki šių metų liepos mėnesio. Sankcijoms pratęsti reikia visų ES šalių paramos, dėl jų ES vadovai ketina diskutuoti birželio mėnesį.
"Mes matome, kad Europos Sąjungoje išaugo pasipriešinimas pratęsti Rusijai taikomas sankcijas", — teigė Šteinmejeris.
Todėl bus sunkiau susitarti dėl bendros pozicijos šiuo klausimu, palyginti su praėjusiais metais.
Santykiai su Rusija
Ministro teigimu, Vokietija laikosi pozicijos, kad sankcijos yra susijusios su Minsko susitarimų dėl paliaubų Rytų Ukrainoje įgyvendinimu.
Pastaruoju metu apie ES sankcijas Maskvai skeptiškai atsiliepia Italijos ir Vengrijos vadovai. Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys bei Lenkija, sako, kad ES privalo išlaikyti sankcijas kaip spaudimo priemonę Maskvai.
Vakarų santykius su Maskva Šteinmejeris ketvirtadienį Vilniuje turėtų aptarti su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite ir užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi. Pokalbių metu daug dėmesio turėtų būti skiriama ir NATO planams išplėsti karinį buvimą Baltijos šalyse.
Lietuvos pareigūnai praėjusį mėnesį pranešė sulaukę Berlyno patvirtinimo, kad Vokietija ketina formuoti NATO bataliono kovinę grupę Lietuvoje.
Šteinmejeris interviu šių planų nedetalizavo, apsiribodamas teiginiu, kad dėl Aljanso pajėgumų Rytų Europoje bus diskutuojama per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje liepos mėnesį.
NATO filosofija grindžiama ne tik atgrasymu, bet ir įtampos mažinimu, todėl Vakarų aljansas turi siekti atkurti pasitikėjimą su Maskva, pabrėžė Vokietijos ministras.
"Mums reikia dialogo su Rusija, kad atkurtume pasitikėjimą, kuris buvo prarastas, ir sumažintume grėsmę būti nenoromis įtrauktiems į eskalavimo spiralę", — teigė ministras.
Gerai, kad NATO ir Rusijos taryba vėl susirinks diskusijoms prieš viršūnių susitikimą Varšuvoje, pabrėžė Šteinmejeris.
Apie pabėgėlius
Pabėgėlių srautai į Europą nesumažės ir ateityje, perspėjo ministras, todėl būtina tiek stiprinti išorės sieną, tiek reformuoti prieglobsčio sutikimo tvarką.
Lietuva, priešingai nei kaimyninė Lenkija ir kai kurios kitos Vidurio Rytų Europos šalys, sutiko savanoriškai priimti pabėgėlių pagal ES nustatytas kvotas, tačiau kol kas nepritaria Briuselio ir Berlyno siūlymams nustatyti nuolatinį privalomą mechanizmą.
