Kiekvienais metais pasaulinei vandenynų dienai priskirta tam tikra tema. Šiais metais tema skamba kaip "Sveiki vandenynai, sveika planeta".
Ji ragina atkreipti dėmesį į vandenynų užteršimą plastiku.
Vandenynai yra iki kraštų pilni pačių įvairiausių gyvybės formų, kurias mes esame pašaukti puoselėti ir saugoti. Tikriausiai pačios ryškiausios ir neįprastos būtybės gyvena tarp Ramiojo ir Indijos vandenynų rifų.
Sputnik Lietuva siūlo pasinerti į okeano žuvelių pasaulį ir pasimėgauti jo unikaliu grožiu.
Žuvis-klounas tapo plačiai žinoma po animacinio filmuko "Žuviukas Nemo". Miela žuvelė "tigro" spalvos stato savo namus tarp koralų rifų. Gyvena šiltose atogrąžų vandenyse Indijos ir Ramiajame vandenynuose.
Žuvis-krokodilas gavo savo pavadinimą dėl panašumo su vandens plėšrūnais. Ji gyvena netoli salų vakarinės Ramiojo vandenyno pusės.
Unguris gali gyventi 20 metų ir pasiekti 100 centimetrų ilgio. Jis gyvena tik Ramiojo ir Indijos vandenynų vandenyse.
Triušiažuvė kaip ir dauguma Ramiojo ir Indijos vandenynų koralų rifų gyventojai išsiskyria neįprastai ryškia spalva.
Žuvelė gyvena koralų rifuose Indijos ir Ramiajame vandenynuose.
Raguotė žuvis dažnai vadinama sanitaru už tai, kad ji valgo uolos gabalėlius. Miegsta viena plaukioti šalia koralų rifų,Ramiojo ir Indijos vandenynuose.
Žuvis-akmuo ne tik pati baisiausia, bet ir labiausiai nuodinga pasaulyje.
Povinę stauridę žvejai iškarto paleidžia, nes jos mėsa labai neskani.
Dar viena žuvis, su kuria nerekomenduojama susidurti plaukiotojams, - sparnuota dryžuotoji. Ji dėl savo išvaizdos dažnai vadinama zebru.
Lapuotaisis jūros drakonas. Šie jūros arkliukų giminaičiai išauga iki 20-25 cm dydžio, minta planktonu ir kitais smulkiais jūros gyviais.
Pjūklažuvės kūnas nelabai suplotas, kartais net iki 10 m ilgio. Plaukioja vingiuodamos stora uodega. Plokščias sukietėjęs rostrumas virtęs ilgu pjūklu, kuris sudaro trečdalį kūno ilgio. Šiuo pjūklu rausiasi grunte, kerta žuvis ir ginasi.
12/12
© AFP / FREDERIC J. BROWN
Viena iš žinomiausių žuvelių. Plaukioja stačia, neturi nei žvynų, nei uodegos peleko. Dėl tokių sandaros ypatumų jūrų arkliukas negali greitai plaukioti, todėl dažniausiai tiesiog leidžiasi nešamas srovės.
