VILNIUS, bir 10 — Sputnik, Aleksandr Lipovec. Kaip įtikinti Europos, o ypač Lietuvos romus susirasti darbą, vedžioti vaikus į darželius ir mokyklas? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškojo dviejų dienų trukmės konferencijos romų integracijos visuomenėje klausimais dalyviai. Konferencija vyko Jonavos ir Vilniaus savivaldybėse.
Savo požiūrį į problemą ir jos sprendimo būdus Sputnik išdėstė Vilniaus miesto tarybos ir Tautinių mažumų komiteto narė Romualda Poševeckaja.
- Romualda, čigonų problemomis jūs užsiimate jau seniai. Dar būdama Pirmojo Baltijos kanalo korespondente ir vyriausiąja redaktore, jūs ne kartą buvote sostinės Kirtimų tabore operatyvių policijos reidų ir miesto valdžios apsilankymo metu, bendravote su taboro gyventojais. Taigi, ar įmanoma perkvalifikuoti profesionalią būrėją į audėją arba padavėją?
— Be abejonės, romų problema Lietuvoje opi. Čigonai gyvena atsiskyrę, vadovaujasi jų pačių įstatymais, galiausiai jie sunkiai prisitaiko, nesiintegruoja į visuomenę. Darbo rinkoje jie neužimti, darbdavius dažniausiai atgraso tautybė, be to, dauguma romų neturi vidurinio išsilavinimo. Jų aplinkoje paplitę ankstyvos santuokos.
Mergaites neretai ištekina vos sulaukus 14-15 metų amžiaus, nors mūsų šalies įstatymai tai draudžia. Taboruose, ypač sostinės Kirtimų rajone, klesti prekyba narkotikais. Išspręsti šias problemas per pastaruosius metus bandyta ne kartą. Buvo daug Eurokomisijos finansuojamų projektų, nutekėjo daug pinigų, o vežimas, kaip sakoma, vis ten pat.
- Tačiau įvairių lygmenų pareigūnai nuolat rengia konferencijas, rašo įvairius projektus romų problema, tam skiriamos didelės lėšos. Kiek šios pastangos veiksmingos?
— Šiemet Vilniaus miesto savivaldybė priėmė programą skirtą kovai su prekyba narkotikais Kirtimų tabore. Jos realizacijai nuspręsta iš biudžeto skirti apie 700 milijonų eurų per artimiausius ketverius metus. Programoje numatytos įvairios priemonės, įskaitant naujų vaizdo kamerų pirkimą, darbą su vaikais, naujų socialinių darbuotojų, psichologų darbo vietų steigimas, taboro teritorijos tvarkos palaikymas.
Programoje yra įdomių sprendimų, tačiau jos pagrindas deklaratyvaus pobūdžio. Paskaitos apie sveiko gyvenimo būdą, sveiką mitybą, narkotikų kenksmingumą – šiomis priemonėmis problemos neišspręsi.
Tuo pačiu metu tautinių mažumų departamentas pradeda Europos Sąjungos finansuojamą projektą dėl romų bendruomenės ir vietos valdžios sąveikos. Skiriama 68 tūkstančiai eurų, kuriais metus finansuos konsultantų iš čigonų bendruomenės paregimą. Jie galėtų tapti tarpininkais ir padėti savo tautiečiams spręsti socialinius klausimus.
- Kaip bus panaudotos šios lėšos?
— Kadangi prie projekto prisijungė penkios Lietuvos savivaldybės, skirtos lėšos bus panaudotos penkių konsultantų paruošimui ir trijų sociologinių tyrimų atlikimui. Be to, tuo pačiu metu parengtas dar vienas projektas iš ES lėšų beveik 900 tūkstančių eurų suma, kuris skirtas nedarbingumo problemos romų gretose sprendimo ir 40% čigonų bendruomenės atstovų įtraukimą į darbo rinką.
- Jūs manote, kad įgyvendinant šiuos projektus ir išleidus daug lėšų, pareigūnams pavyks įtikinti romus atsisakyti nuo prekybos narkotikais ir susirasti darbą už 400-500 eurų per mėnesį?
— Lietuvoje gyvena apie 2 tūkstančius čigonų. Ar neatrodo keista, kad jų problemų sprendimui skiriami pinigai – beveik 2 milijonai eurų ketveriems metams arba po 430 tūkstančių per metus, kurių užtektų vieno didelio fabriko statyboms, kur jie galėtų dirbti? Tuo tarpu nemaža šių lėšų dalis bus skirta mokymams, įvairiems kvalifikacijos tobulinimo kursams, nors dauguma net nemoka gerai skaityti ir rašyti.
Tad dar vienas ES finansavimas — šuniui ant uodegos. Kartais atrodo, kad ES lėšų įsavinimas mums daug svarbesnis nei praktinis konkrečių uždavinių sprendimas, įskaitant romų problemas Lietuvoje.
