VILNIUS, liep 1 — Sputnik. Lenkijos Respublikos Nacionalinio atminimo instituto iniciatyva maždaug 500 sovietinių paminklų, įskaitant padėkos Raudonajai armijai paminklą, greitu laiku bus perkelti iš visų šalies regionų į Borne Sulinovo miestą (Vakarų Pamario vaivadija), tam, kad taptų muziejaus po atviru dangumi eksponatais.
Nacionalinis atminimo institutas atliko inventorizaciją, kurios metu paaiškėjo, kad Lenkijoje lieka 229 paminklai, išreiškiantys dėkingumą Raudonajai armijai, kurie galėtų patekti į muziejų.
Šie paminklai vilios daugelio turistų dėmesį, įsitikinę instituto vadovai. Borne Sulinovo vietos valdžios institucijos tikisi, kad lankytojai džiaugsis matydami senus, dažnai pusiau apgriuvusius paminklus su raudona žvaigždute, o pinigai už bilietus papildys menką vietos biudžetą.
Muziejaus vadovybė: su niekuo nesikonsultuosime
Tuo tarpu muziejaus įkūrimo klausimais Lenkija su Rusija nerengė jokių konsultacijų.
Vienas iš Nacionalinio atminimo instituto vadovų Pawelas Ukielskis (Pavelas Ukelskis) pažymėjo, kad "lenkiškoji viešoji erdvė yra lenkiškojo suvereniteto elementas, nėra jokios būtinybės derinti tokio pobūdžio veiksmus nei su viena iš mūsų kaimynių".
Sutartis su Rusijos puse taikoma tik laidojimo ir atminimo vietoms, tai yra kapinėms, ir neturi įtakos simbolinėms atminimo vietoms, apie kurias kalbama "mūsų akcijoje", pranešė Ukelskis.
Pasak muziejaus darbuotojo, jeigu nebus įmanoma pakeisti buvimo vietos, memorialai bus dalinai arba pilnai demontuoti. Sovietų paminklų muziejaus įkurimo išlaidos, pirminiais skaičiavimais, siekia 1,5-2 milijonus zlotų (apie 0,3-0,5 milijonus eurų).
Visuomenės veikėjas: kiekvienas paminklas — prisiminimas apie žmones
Respublikos Nacionalinio atminimo instituto iniciatyva dėl padėkos Raudonajai armijai paminklų parkėlimo į naują vietą, ir vėliau jų perdavimą į muziejų po atviru dangumi, sukėlė pasipiktinimą ne tik Rusijoje.
Ir Lenkijoje yra žmonių, kurie gerbia sovietų karių atmintį ir atkuria apgriuvusius paminklus. Visuomeninio susivienijimo "Kursk", kuriam vadovauja Jerzy Tyc (Eži Tycas), užnugaryje — 23 sėkmingi paminklų Raudonosios armijos kariams restauravimo projektai.
Tyca įsitikinęs, kad institutas neturi teisės priimti tokių sprendimų. Visuomenės veikėjas priminė, kad tarp Lenkijos ir Rusijos yra sutikimas, pasirašytas abiejų šalių lyderiais, kuriame aiškiai nurodyta: tokių paminklų likimą turi spręsti šių šalių vadovai.
"Susivienijimo "Kursk" aktivistai pasipiktinę Nacionalinio atminimo instituto planais dėl paminklų perkelimo, kuris daugelį iš jų sunaikins. Daugelis paminklų yra didelio dydžio, aš tiesiog negaliu įsivaizduoti, kaip juos galima bus pajudinti iš vietos! Pavyzdžiui, toks didžiulis paminklas, kaip tas, kuris stovi Mikoline", — pažymėjo visuomeninio susivienijimo "Kursk" vadovas.
Nesutinka Tyca ir su tuo, kad tokius paminklus reikia versti turistiniu objektu. Susivienijimo vadovas mano, kad paminklai — tai ne žaislai, kuriuos galima perkelinėti iš vietos į vietą, juk kiekvienas iš jų — atmintis apie konkretų žmogų, kurie paaukojo savo gyvenimus vaduojant Lenkijai nuo nacistinės Vokietijos.
"Mes prižiūrime karių kapavietes, kaip sovietų, taip ir lenkų, sutvarkėme 23 kapavietes — už nuosavus pinigus, savo jėgomis. Aš tiesiog negaliu įsivaizduoti, kad kas nors galėtų pakelti ranką prieš juos, kad kas nors ten viską iškasinėtų ir sunaikintų, pavyzdžiui, pervežimo iš vieno Lenkijos krasto — į kitą metu", — pareiškė visuomenės veikėjas.
Pasak Tyco, tėvai auklėjo jį taip, kad jis gerbtų tuos, kurie atidavė savo gyvybę už Lenkijos laisvę.
"Mes prisimename, kas tokie nacistai, kas tokie — banderai! Ir prisimename, kas išlaisvino mūsų šalį nuo fašizmo. Aš niekada nebūsiu abejingas šių žmonių likimui ir tęsiu kapaviečių ir paminklų priežiūros darbus", — pasakė Susivienijimo "Kursk" vadovas.
Per mūšius su naciais liepos 1944 — kovo 1945 Lenkijos teritorijoje žuvo daugiau nei 477 tūkstančiai Sovietų Sąjungos karių.
