Finansų ministerija: Lietuva nėra pažeidžiamiausia dėl Brexit

Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Reitingų agentūra "Standard & Poor‘s" paskelbė, kad Lietuva dėl Brexit yra pažeidžiamiausia Rytų Europos valstybė. Finansų ministerija neigia tokią išvadą dėl netikslių duomenų, kuriais remiasi reitingų agentūra.

VILNIUS, liep 13 — Sputnik. Reitingų agentūra "Standard & Poor‘s" (S&P) birželio 30 dieną paskelbtoje analizėje įvardija Lietuvą dėl Brexit pažeidžiamiausia Rytų Europos valstybe. Analizėje yra nelogiškų išvadų, taip pat yra netikslių duomenų, kuriais remiamasi, priskiriant Lietuvą prie pažeidžiamiausių valstybių, praneša finansų ministerija.

Президент Литвы Даля Грибаускайте и посол Великобритании в Литве Клэр Лоуренс - Sputnik Lietuva
Grybauskaitė: Didžioji Britanija bet kokiu atveju išliks mums svarbi

Reitingas buvo sukonstruotas, naudojant keturis veiksnius: Britanijos įnašo į ES biudžetą dalis, kuri skiriama ES šaliai kaip Bendrijos struktūrinių fondų investicijos, eksportas į JK, imigrantų dalis JK procentais visų šalies gyventojų, piniginės perlaidos iš JK santykiu su šalies BVP.

Finansų ministerija tvirtina, jog analizė yra netiksli, nes joje pateikiamas tik kylančių Europos valstybių rizikos, susijusios su Brexit, vertinimas: 11 ES šalių (Lietuva, Latvija, Estija, Slovėnija, Slovakija, Vengrija, Lenkija, Bulgarija, Čekija, Rumunija, Kroatija) bei Turkija ir Rusija.

"Atsižvelgus į pasaulio analitikų prognozes, jeigu būtų vertinamos visos ES valstybės, Lietuvos  nebūtų tarp labiausiai pažeidžiamų narių", teigiama ministerijos pranešime.

Ministerijos atstovai pateikia analitikų nuomones, pagal kurias didžiausias neigiamas pasekmes dėl Brexit pajustų  Airija, Nyderlandai, Belgija, Malta, Kipras ir Liuksemburgas. Be to neigiamą įtaką pajustų  ir Vokietija, tačiau ji būtų mažesnė, nei prieš tai išvardytoms šalims.

Finansų ministerijos kritika

Analizėje padaryta išvada, kad per eksportą iškart atsirandantis tiesioginis poveikis visoms 13 šalių bus minimalus, tačiau didžiausias jis būtų Lietuvai, Čekijai, Vengrijai, Lenkijai ir Slovakijai. Iš tikrųjų toks poveikis Lietuvos eksportui būtų nedidelis, todėl abejonių kelia motyvai, kodėl Lietuva čia įvardijama kaip lyderė.

Референдум в Британии по сохранению членства в ЕС - Sputnik Lietuva
Kubilius apie Brexit: kodėl, kas toliau ir ką daryti

Iš toje pat analizėje pateiktų S&P apskaičiuotų duomenų matyti, kad Lietuvos eksporto į JK santykis su BVP (2,5%) yra gerokai mažesnis už Estijos (3,2%) bei Latvijos (3,9%), tačiau minėtosios Baltijos valstybės net neminimos apžvalgoje kaip pažeidžiamos dėl šio rodiklio.

S&P skyrė Lietuvai aukščiausią laiptelį pagal perlaidų sumas iš JK. Tuo tarpu remiantis Lietuvos banko duomenims, gyventojų pervedimai iš JK 2014 metais sudarė 213,5 milijonų eurų arba 0,6% BVP, o, išankstiniu Finansų ministerijos vertinimu, pervedimai iš JK 2015 metais galėjo sudaryti apie 300  milijonus eurų arba 0,8% BVP, t.y. gerokai mažiau, nei nurodoma analizėje (1,2%).

Be to, JK gyvenantys Lietuvos piliečiai, jeigu keltųsi kitur dėl Brexit įtakos, tikėtina, vyktų į Airiją, Norvegiją. Tai reiškia, kad svetur dirbančiųjų perlaidų pervedimai ir toliau įsilietų į Lietuvos namų ūkius, skatintų vartojimą ir ūkio augimą. Grįžusieji taip pat didintų Lietuvos BVP jau tiesiogiai dirbdami Lietuvoje.

Башня Гедыминаса в центре Вильнюса - Sputnik Lietuva
Guoga: Brexit yra mūsų šansas

Abejonių kelia ir toje pačioje analizės lentelėje pateiktas imigrantų iš Lietuvos ir JK gyventojų santykio įvertis (5,4%). Statistikos departamento duomenimis, 2004–2015 metais emigravusiųjų į JK iš Lietuvos buvo 147,1 tūkstančių asmenų daugiau nei iš tos šalies įmigravusiųjų, įskaitant sugrįžusius emigrantus. Minėtas emigrantų iš Lietuvos į JK skaičiaus santykis su Lietuvos gyventojų skaičiumi sudaro 5,1% o ne 5,4%, kaip nurodyta analizėje.

Analizėje taip pat pateiktas ES finansinės paramos įvertis, susijęs su laikotarpiu po 2020 metų. Tačiau daryti bet kokias išvadas yra per anksti, nes šiuo metu neaišku, kokie sprendimai dėl prarastų JK įnašų bus priimti. Darant prielaidą, kad JK 2019-2020 metais (po to, kai galimai būtų baigtos JK išstojimo iš ES derybos) nebemokės į ES biudžetą  ir negaus savo suderėtos paramos dalies, poveikis Lietuvos įmokoms, preliminariais vertinimais, būtų toks: 2019 metais įmoka padidėtų 43,2 milijonų eurų, o 2020 metais atitinkamai 44,9 milijonų eurų.

Naujienų srautas
0