VILNIUS, rugp 6 — SPutnik. Japonijos imperatorius Akihito (Akihitas) ateinančią savaitę kreipsis į tautą, pranešė BNS su nuoroda į imperatoriškosius rūmus. Toks sprendimas buvo priimtas dėl gandų, kad garbaus amžiaus monarchas nori atsisakyti sosto.
Imperatoriškųjų rūmų agentūros atstovas nurodė, kad Akihito vaizdo pranešimas bus paskelbtas pirmadienį 15:00 vietos laiku ir kad jame monarchas kalbės apie savo oficialiąsias pareigas.
Kaip skelbia nacionalinis transliuotojas NHK, Japonijoje, kuri tvirtina turinti vieną seniausių monarchijų pasaulyje, paskutinį kartą monarchas iš Chrizantemų sosto pasitraukė 1817 metais — beveik prieš 200 metų.
82 metų Akihitas, kurio sveikata jau daug metų yra pašlijusi, tikriausiai tiesiogiai nepaskelbs savo atsistatydinimo, nes konstitucija draudžia jam daryti politinius pareiškimus.
"Imperatorius išreikš savo jausmus apie pareigas būti (valstybės — Sputnik) simboliu", — sakė rūmų atstovas.
Dabar galiojančiame Japonijos imperatoriaus statusą apibrėžiančiame Imperatoriaus rūmų įstatyme sosto atsisakymo teisinis mechanizmas nėra numatytas, todėl prieš imperatoriaus pasitraukimą reikėtų priimti šio įstatymo pataisą.
Žinia, kad Akihito gali visiškai atsisakyti oficialių pareigų, daugeliui buvo staigmena, kai NHK televizija praeitą mėnesį paskelbė, jog imperatorius ketina tai padaryti artimiausiais metais.
Pasak žiniasklaidos, Akihito savo artimiausiems padėjėjams išreiškė ketinimą perduoti sostą vyriausiajam sūnui, kronprincui Naruhito (Naruhitui).
"Valstybės simbolio" vaidmuo
Nepaisant prostatos vėžio ir širdies problemų, jis pastaraisiais metais vis dar dalyvaudavo ceremonijose, priimdavo svečius iš užsienio ir lankėsi kitose šalyse. Visgi Akihito yra užsiminęs apie savo senyvą amžių, kalbėdamas apie smulkias klaidas, kurių jis retkarčiais padarydavo ceremonijų metu.
Pagal Jungtinių Valstijų po Antrojo pasaulinio karo Japonijai primestą konstituciją Akihito atlieka vien tik "valstybės simbolio" vaidmenį.
Akihito tėvas imperatorius Hirohito (Hirohitas) iki pralaimėjimo 1945 metais buvo garbinamas kaip gyvoji dievybė ir buvo Japonijos vyriausiasis vadas, kai šalies pajėgos 4-ame ir 5-ame dešimtmečiais trypė Aziją.
Japonijos monarchiją dauguma visuomenės iki šiol labai gerbia, nors iš Chrizantemų sosto po Antrojo pasaulinio karo buvo atimtas kažkada jį gaubęs paslaptingumas ir pusiau dieviškas statusas.
