VILNIUS, rugp 22 — Sputnik. Parlamentaras, "Liberalų Sąjūdžio" narys Petras Auštrevičius partijos tinklalapije pakomentavo Vyriausybės veiksmus Baltarusijoje statomo jėgainės atžvilgiu.
"Besibaigianti vasara galutinai parodė — ši Vyriausybė buvo ir lieka neįgali Lietuvos žmonių naudai išspręsti Astravo atominės jėgainės klausimą", — rašo Auštrevičius.
Anot politico, net kritiniais momentais, Baltarusijoje virstant 330 tonų svorio būsimo reaktoriaus dalims, Vyriausybė nepabudo iš letargo miego — įprastine tvarka toliau reiškiamas "susirūpinimas", užsienio reikalų ar energetikos ministrų laiškai Europos Komisijos vadovams.
Tačiau, Aukštavičiaus nuomone, tai jau nebe tie metodai, kurie galėtų padėti šiandien, 50 kilometrų nuo Vilniaus įsibėgėjus griūvančioms branduolinėms statyboms.
Seimo narys laikosi pozicijos, kad padėtį iš esmės galėtų keisti tik netradiciniai veiksmai, nuožmesnis politinis spaudimas. Kaip pavyzdį politikas siūlo sprendimą, kurį jis teikė Europos Parlamentui liepos pradžioje, siekdamas užkirsti galimybę atnaujinti Europos investicinio banko paskolų paketą Baltarusijai.
"Deja, tąsyk balsų šiek tiek pritrūko", — gailėsi politikas.
Aukštavičius iškelia sau klausimą, ką nuo to laiko padarė ši Vyriausybė.
"Per tiek metų ši Vyriausybė visoje Europos Sąjungoje sugebėjo rasti vieną užtarėją — Latviją — ir tuo dabar verta didžiuotis? Ką jau kalbėti apie tai, kad tapęs Europos Parlamento nariu ir pradėjęs kelti Astravo klausimą Europos Komisijoje iš jos vadovų išgirdau, kad jiems tam tikra informacija dėl jėgainės statybų buvo naujiena", — rašo politikas.
Ryžtingumo pavyzdį galime imti iš Lenkijos, kurios antimonopolinė žinyba įteikė neigiamą išvadą dėl Baltijos jūros dugnu planuojamo tiesti rusiškų dujų eksporto dujotiekio "Nord Stream 2".
Tai veiksmai, ne žodžiai, kurie ir siunčia signalą, jog nepasiduosime Kremliaus diktatui. Nesvarbu, kur — Astrave ar Baltijos jūroje. Beje, įšalę santykiai su jau minėta Lenkija (kuri galėtų būti ypač naudinga mūsų partnerė ES) yra dar vienas šios Vyriausybes neveiklumo ir negebėjimo burti Lietuvai gyvybiškai būtinus aljansus pavyzdys.Partijos narys pažymi, jog Lenkijos politikai tvirtai remia Lietuvą, todėl tereikia aktyviai dirbti, bendrauti ir bendradarbiauti.
"Faktas: viena Lietuva nėra pajėgi kovoti su branduoliniu monstru, bet būtent Lietuva turi pasirūpinti, kad šioje kovoje neliktume vienui vieni", — daro išvadą Auštrevičius.
Jo nuomone, jeigu Europos Sąjunga leis Baltarusijai suprasti, kad griūvantis Astravas sugriaus bet kokius finansinės paramos ir kitus tiltus į Vakarus, Minskas turės priimti sprendimą.
Lietuva kritikuoja Astravo AE statybas dėl tarptautinių saugumo reikalavimų nesilaikymo, Minskas priekaištus atmeta kaip nepagrįstus. Liepą atliekant bandymus, krito Astravo atominės jėgainės reaktoriaus korpusas, ir tai buvo didžiausias iš iki šiol įvykusių jos statybos incidentų. Baltarusija Rusijos rangovės "Rosatom" paprašė pakeisti korpusą, ir pastaroji pažadėjo tai padaryti.
Lietuvos Vyriausybė įteikė notą Baltarusijai bei išsiuntė laišką Europos Komisijai informuodama apie incidentą ir prašydama aktyvaus ES įsitraukimo sprendžiant branduolinės saugos klausimą.
Astravo AE 50 kilometrų nuo Vilniaus stato Rusijos bendrovė "Rosatom". Pirmąjį jėgainės reaktorių numatoma paleisti 2018 metų pabaigoje.
