VILNIUS, rugp 29 — Sputnik. Estijos prezidentą slaptu balsavimu renka šalies parlamentas. Kandidatui reikia surinkti du trečdalius balsų (68), kad be antro rinkimų rato būtų išrinktas valstybės vadovu, praneša BNS.
Tačiau balsai yra pasiskirstę tarp šešių partijų, todėl nepanašu, kad parlamentas išrinks prezidentą net trečiu balsavimu.
Sekamdienį Estijos rinkimų komisija pirmajame rinkimų rate užregistravo tris kandidatus — Mailis Reps (Mailis Reps), Allarą Jõksą (Alarą Jeksą) ir Eiki Nestorą (Eikį Nestorą).
"Visi trys kandidatai yra gimę Estijos piliečiais, jie sutiko balotiruotis į prezidento postą ir įvykdė reikalavimą turėti mažiausiai 21 parlamento nario paramą", — sakė rinkimų komisijos pirmininkas Meelis Eerikas (Melis Erikas).
41 metų įstatymų leidėją, didžiausios opozicinės Centro partijos pirmininko pavaduotoją ir buvusią švietimo ministrę Reps iškėlė 27 parlamento nariai, 51 metų buvusį teisės kanclerį, o dabar prisiekusįjį advokatą Jeksą — 21, o 63 metų parlamento pirmininką Nestorą — 43.
Kaip vyks rinkimai
Pirmasis prezidento rinkimų balsavimas įvyks pirmadienį, 13 valandą vietos laiku.
Jeigu nė vienas kandidatas nesurinks būtinų 68 balsų, antradienį 12:00 įvyks antras balsavimas, į kurį kandidatai gali būti užregistruoti tos pačios dienos ryte, nuo 8:00 iki 10:00 valandos. Rinkimų komisijos susirinkimas dėl antro balsavimo įvyks 11 valandą.
Jeigu prezidentas nebus išrinktas ir per antrą balsavimą, tą pačią dieną, antradienį, 16:00 valandą įvyks trečias balsavimas, kuriame dalyvaus du kandidatai, surinkę daugiausiai balsų per antrą balsavimą.
Jei ir per tą ratą Estijos prezidentas nebus išrinktas, parlamento pirmininkas ne vėliau kaip kitą dieną sušauks Rinkikų kolegiją, kurią sudarys 101 parlamento narys ir 234 savivaldybių tarybų atstovai. Rinkikų kolegijoje rinkimai vyksta dviem turais, ir laimėtoju tampa kandidatas, gavęs balsų daugumą.
Tarp kitų kandidatų į šalies vadovo postą yra populiari liberalų užsienio reikalų ministrė Marina Kaljurand, buvęs užsienio reikalų ministras Urmas Paetas (Urmas Pajetas), taip pat ekspremjeras ir buvęs Europos Komisijos vicepirmininkas Siimas Kallas (Symas Kalas), kurį kandidatu kelia valdančioji Reformų partija.
"Šiuo metu neįmanoma prognozuoti baigties", — penktadienį sakė Talino universiteto politikos analitikas Tonis Saartsas (Tenis Sartsas).
Anot jo, labai mažai tikėtina, kad prezidentą išrinks parlamentas.
Estijos prezidento postas yra daugiausiai reprezentacinis, tačiau šalies vadovas pasirašo įstatymus, oficialiai vadovauja ginkluotosioms pajėgoms ir gali paleisti parlamentą bei skelbti naujus rinkimus. Kadencija trunka penkerius metus.
Šiuo metu einantis prezidento pareigas Ilvesas, kuris garsėja aštriu liežuviu ir pomėgiu nešioti peteliškes, savo gebėjimais užsienio reikalų srityje šiam postui taip pat suteikė stiprią tarptautinę dimensiją. Jo įgaliojimai baigiasi spalio mėnesį, ir jis nebegali dalyvauti rinkimuose trečią kartą.
