VILNIUS, rugp 29 — Sputnik. Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Izraelio ambasadoriumi Amiru Maimonu aplankė prieš 75 metus Molėtuose įvykdytų žudynių vietą ir tylos minute pagerbė Holokausto aukų atminimą.
Šalies vadovė pagal žydų tautos papročius masinės kapavietės vietoje padėjo atminties simbolį — akmenuką.
Taip simboliškai buvo pradėtas Atminties maršas, kurį šiandien organizuoja Molėtuose nužudytų žydų artimieji kartu su Lietuvos žydų bendruomene bei šalies visuomenininkais ir kultūros atstovais.
Grybauskaitė: bendra tragedija keičia mus
Prezidentė pabrėžė, jog "Holokaustas yra visos Lietuvos tragedija, kurios metu žiauriai nužudyti šimtai tūkstančių mūsų šalies piliečių žydų".
Jų atminimas yra bekompromisis įpareigojimas visiems Lietuvos žmonėms kovoti su neapykanta, prievarta, diskriminacija ir abejingumu, gerbti ir ginti šalia esančiuosius, praneša šalies vadovės spaudos tarnyba.
"Labai svarbu, kad Atminties maršo idėja susilaukė tokio didelio visuomenės ir ypač jaunimo palaikymo", — pasakė Grybauskaitė.
Pasak Prezidentės, tai rodo, kad Lietuvos žmonės keičiasi, atsikrato primityvių stereotipų, tampa atviri ir tolerantiški, puoselėja ir gina žmogiškąsias vertybes.
Masinės kapavietės vietoje naujai pastatytas granito paminklas ir įrengtas memorialas. Jo autorius Lietuvos ir Izraelio skulptorius Davidas Zundelovitchius.
Šią savaitę Atminties maršai rengiami ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose, kur prieš 75 metus žiauriai išžudyti žydų tautybės žmonės.
Pelenai beldžiasi į širdį
Nacių okupacijos laikotarpiu 1941 metų rugpjūčio 29 dieną Molėtuose išžudyta apie 2000 žydų tautybės žmonių. Tuo metu tai sudarė beveik trečdalį visų miestelio gyventojų.
Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios žydų bendruomenė sudarė daugiau negu 10% visų Lietuvos gyventojų.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė 90% iš maždaug 208 tūkstančių Lietuvos žydų. Apytiksliais skaičiavimais, žydšaudžių skaičius Lietuvoje gali siekti šešis tūkstančius žmonių. Tokį skaičių birželį Seime vykusioje diskusijoje pateikė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas, istorikas Alfredas Rukšėnas.
Diskusiją tema "Klausimai ir atsakymai po 75 metų: žydų genocido vykdytojų skaičiai" organizavo Seimo parlamentinė grupė "Už istorinę atmintį ir teisingumą" ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Alumni draugija. Partneris — Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti.
Pasak Rukšėno, reikėtų padaryti tokį istorinį tyrimą, kur būtų suregistruotos kiekvieno genocido dalyvio funkcijos: tie, kurie užsiėmė žydų sąrašų sudarymu, kurie užsiėmė turto nusavinimu, kurie varė į getus ir kurie dalyvavo masinėse žudynėse.
Galima nustatyti apytikrį genocido dalyvių skaičių, bet ne pilną jų sąrašą, pabrėžė istorikas.
"To tikrojo sąrašo tikrai niekuomet nepavyks sudaryti. Bet apytikrį skaičių, kuris atspindėtų realų, manau, kad įmanoma. Bet tas skaičius bus statistinis įvardijimas, jis nereikš, kad po kiekvienu skaičiumi slypi vardas, pavardė. Žinotume dalį pavardžių, bet ne visas", — teigė Rukšėnas.
2011 metų gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 3 tūkstančius žydų.
