VILNIUS, rug 3 — Sputnik, Aleksandr Lipovec. Stadiono statybos prasidėjo iškart pasibaigus Antrąjam pasauliniam karui. 22 hektarų dydžio statybos aikštelėje dirbo ne tik sostinės gyventojai, bet ir karo belaisviai. Stadionas užėmė centrinę vietą naujajame sporto komplekse, kuriame buvo uždaras baseinas ir sporto salė. 1971 metais šimto metrų atstumu buvo pastatyti Vilniaus sporto rūmai.
"Futbolo klubo "Žalgiris" rungtynės visada buvo labai populiarios. Stadionas buvo draugų susitikimo vieta, ir beveik kiekvienas užrašų knygelėje turėjo užsirašęs "Žalgirio" varžybų tvarkaraštį", — su liūdesiu prisimena Vilniaus gyventojas Juzefas Tunevič.
Šiame stadione, palaikomi beveik 20 tūkstančių sirgalių, "Žalgirio" futbolininkai tapo Tarybų Sąjungos futbolo elitu. O 1987 metais TSRS futbolo čempionate laimėjo bronzos medalius. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais "Žalgirio" tribūnos liko tuščios. Vietoj stadiono savivaldybė nusprendė pastatyti naują didelį pastatą — Nacionalinį stadioną.
Savivaldybė naujo pastato statybai skyrė šimtus milijonų litų, kurių užteko tik atraminių konstrukcijų statybai. Vėliau statybos buvo "įšaldytos" dėl lėšų stokos. Futbolo klubas "Žalgiris" persikėlė į savo treniruočių bazę, kurią naujai įrengė kaip stadioną, kuriame telpa apie 4000 žiūrovų.
Vilniaus stadionas atiteko verslininkui, "Ūkio banko" savininkui Vladimirui Romanovui. Bankui bankrutavus sporto objektas buvo parduotas už 50 milijonų eurų investicijų įmonei, kuri ir nusprendė pradėti naujų patalpų statybas.
"Legendinis stadionas, kuris ankščiau turėjo valstybinį statusą, dabar lyginamas su žeme — jo vietoje planuojama pastatyti keturių žvaigždučių viešbutį. Beveik nepastebimai įvyko protesto akcija. Tačiau žmonės iškėlė nemalonius klausimus. Kam naudingas pastato paskirties keitimas? Juk stadionas buvo visuomeninis pastatas: tiesiog nusišluostė kojas į visuomenės interesus? Ir kur dingo lėšos, skirtos nacionalinio stadiono statybai, kurių užtektų "Žalgirio" atnaujinimui?" — pasipiktino Vilniaus savivaldybės deputatė Romualda Poševeckaja.
"Klausimai kol kas lieka be sostinės savivaldybės ir Vyriausybės atsakymų…", — dejuoja deputatė.
