VILNIUS, rug 13 — Sputnik, Aleksandr Lipovec. Politinė kova įkaista vis labiau ir artimiausiomis dienomis galima sulaukti naujų sensacingų demaskavimų ir skandalų, teršiančių politikų ir funkcionierių gerą vardą. Tokią artimiausio mėnesio perspektyvą interviu Spunik apibrėžė Vilniaus geopolitinių studijų centro vyriausiasis ekspertas, politikos mokslų daktaras Vadim Volovoj.
— Vadimai, kuo, jūsų nuomone, dabartiniai Seimo rinkimai skiriasi nuo praeitų, 2012-ųjų metų rinkimų?
— Jau senai mes neturėjome tokios aštrios priešrinkiminės kampanijos, kurios metu iškyla įvairios rezonansinės istorijos — iš pradžių su liberalais ir Masiuliu, dabar su krašto apsaugos ministru. Vyksta pastovūs puolimai ir reikia pripažinti, kad dažniau atakuoja opozicija, kurią palaiko prezidentūra, o socialdemokratai užėmė gynybos poziciją ir verkia, jog "mus puola, mus žemina valstybinės teisėsaugos institucijos" ir taip toliau.
- Kieno argumentais galima daugiau pasitikėti — socialdemokratų ar konservatorių ir liberalų?
— Šioje situacijoje vienareikšmiškai teisių nėra. Aišku visos šios priešrinkiminės istorijos — socialdemokratai teisūs, kai sako, jog viskas, kas pasirodo žiniasklaidoje, susieta su rinkimų kampanija. Tai liečia ne tik socialdemokratų partijos, bet ir Darbo partijos ir Pakso "Tvarkos ir teisingumo" skandalus. Tuo pat metu kaltinimų niekas neatmetė. Prisiminkime istoriją apie įsilaužimą į JAV demokratų partijos elektroninį paštą — visi sako, kad tai padarė Rusija, bet užmiršta klausimo esmė — apie tai, kad buvo prastumiama Klinton. Panaši situacija dabar ir Lietuvoje — iš vienos pusės, tai priešrinkiminė kova, iš kitos — krašto apsaugos ministerijos situacijoje negalima neatsižvelgti į viešuosius pirkimus ir kitas institucijos problemas. Šioje istorijoje nėra teisių ir neteisių.
— Ankščiau jūs kalbėjote apie tai, kad trečioji partija Lietuvos politiniame Olimpe nereikalinga. Ar sugebėjo konservatoriai ir socialdemokratai panaikinti lygiavertės partijos atsiradimo grėsmę bei aplenkti visus reitinguose?
— Sugebėjo. Liberalų neutralizacijos operacija taip pat įvyko sėkmingai. Dabar, iš esmės, varžosi du blokai — iš vienos pusės šiuolaikiniai valdantys sluoksniai (socialdemokratai, "Darbo partija", "Tvarka ir teisingumas"), iš kitos pusės — nuleisti ant žemės liberalai, konservatoriai ir, greičiausiai, krikščionys demokratai, kurie, tikriausiai, sudarys koaliciją su dešiniaisiais.
- Taigi jūs manote, kad Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga palaikys konservatorių-liberalų pusę?
— Yra pagrindas manyti, jog ši partija daugiau dešinioji. Lietuvoje tokios partijos dažnai įkuriamos ir palaikomos tam tikrais laikotarpiais — pakilimo pradžioje taip ir neaišku, kurioje srityje ji veiks. Pavyzdžiui, Tautos prisikėlimo partija, "šoumenų" partija, kuriai vadovauja Valinskas. Ji egzistavo tik vieną Seimo kadenciją ir dingo be žinios. 2012 metais "pedofilijos" skandalo laiku buvo įkurta "Drąsos kelio" partija, kurios reitingas šiuo metu yra toli nuo Seimo rinkimų. Galima spėti, jog Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga — iš tos pačios serijos. Tiesa, tiksliai ko nors apie Karbauskio partiją šiandien pasakyti negalima. Tačiau yra prielaida, jog ateityje ši partija bus priskiriama prie dešiniųjų. Tai bus tas vagonas, kurį prikabins prie valdančios konservatorių-liberalų koalicijos, jeigu atsiras rimtos jos įkūrimo perspektyvos.
— Kas gali sustiprinti tariamą kairiąją socialdemokratų-darbiečių-paksistų koaliciją? Ar gali Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kurią ignoruoja apžvalgininkai, padaryti įtaką būsimai Seimo valdžios pusiausvyrai?
— Žinoma, iš pradžių reikia sulaukti, ar jie gaus vietas Seime. Taip, dabartiniuose reitinguose lenkų "nebematyti". Kol kas neaišku, ar jie ant ribos, ar vis dėlto nepatenka į Seimą. Galima prisiminti, kad prieš keturis metus lenkai reitinguose gaudavo tik 2%, o galutiniai rezultatai parodė, jog jie gavo 5,8%, ir net sukūrė nuosavą frakciją. Kai Lietuvos lenkų rinkimų akcija pateks į Seimą, neatmetama, kad partija gali sugrįžti į valdančiąją koaliciją. Socialdemokratams-darbiečiams-paksistams gali prireikti lenkų mandatų. Greičiausiai, Seime taip ir liks septynios partijos.
- Ar reikia laukti naujų skandalų?
— Artimiausiu metu politinė kova šalyje paaštrės ir galimai atsiras naujos kompromituojančios medžiagos. Žinoma, kurį laiką dar bus kalbama apie "auksines" šakutes ir krašto apsaugos ministrą, tačiau, atsižvelgiant į kovos aštrumą, galima nusiteikti bet kokiems "korupciniams skandalams".
- Seimo rinkimai įvyks truputį ankščiau nei JAV prezidento rinkimai. Ar tarptautinė politinė padėtis turės įtakos mūsų šaliai?
— Nepanašu. Šiandien priešrinkiminėje kovoje daugiausiai akcentuojama vidaus politika. Aišku, politikų kalbose egzistuoja "išorinės grėsmės" elementas, tačiau pastaruoju metu akcentas nukrypo į vidaus konfrontaciją. Lietuvos užsienio politikos ir "pagrindinio priešo" klausimais visos politinės jėgos yra vieningos. Ir nauja vyriausybė, ir būsima valdančioji koalicija, kokia ji bebūtų, tęs tą patį užsienio politikos kursą. Pirmiausiai, taip yra dėl to, kad užsienio politika vystosi pastovia kryptimi. Ji buvo, yra ir bus proamerikietiška, Šiaurės Atlanto ir antirusiška. Vargu, ar ji pasikeis po 2016 metų rinkimų.
