VILNIUS, rug 15 — Sputnik. Ginče su buvusiu pagrindiniu žlugusio banko "Snoras" akcininku Vladimiru Antonovu Lietuva ketina pasinaudoti valstybės imunitetu, kurį garantuoja tarptautinė teisė. Tai reiškia, kad Lietuva nesutinka, jog Antonovo inicijuotą ginčą nagrinėtų Maskvos teismas, praneša BNS.
Apie tokią Lietuvos poziciją ketinama informuoti Antonovo ieškinį nagrinėjantį Maskvos arbitražo teismą ir Rusijos teisingumo ministeriją, rašoma Vyriausybės pasitarimo protokolo projekte, kurį parengė Teisingumo ministerija.
Teisingumo ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Sergejus Tichomirovas BNS informavo, kad pagal advokatų kontoros rekomendacijas ministerijos parengtai Lietuvos pozicijai yra pritarta Vyriausybės pasitarime.
"Ši pozicija dabar yra realizuojama. Apie ją plačiau bus galima papasakoti kitą savaitę", — komentare BNS teigė Tichomirovas.
Advokatų profesinės bendrijos "Fort" advokatas Andrius Bambalas teigiamai vertino Teisingumo ministerijos sprendimą naudotis valstybės imunitetu.
"Aš manau, kad tai yra teisingas sprendimas <…> Tai yra tarptautinės teisės principas, kad vienos valstybės teismai negali spręsti ginčų prieš kitą valstybę, nesant jos sutikimo. Tai yra esminė nuostata", — BNS sakė Bambalas.
Pasak jo, Antonovo kaltinimai Lietuvos valstybei yra iš esmės reiškiami dėl "Snoro" akcijų nusavinimo.
"Nusavinimas nėra privatinės teisės sritis, tai yra valstybės kaip suvereno viešosios teisės aktas. Todėl šiuo atveju turi būti arba Lietuvos valstybės sutikimas (ginčą nagrinėti Maskvos teisme — BNS), arba ginčas sprendžiamas toje valstybėje (Lietuvoje — BNS), arba pasirinktas tarptautinis ginčų sprendimo būdas", — tvirtino Bambalas.
Teisingumo ministerija nurodo, kad Lietuva remsis valstybės imunitetu nuo Rusijos teismų jurisdikcijos, įskaitant imunitetą nuo laikinųjų apsaugos priemonių, priverstinio sprendimų vykdymo ir kitų veiksmų. Taip pat pabrėžiamas procesinių dokumentų įteikimas, nesilaikant tarptautinės tvarkos.
Vyriausybė Lietuvos užsienio reikalų ministerijai turėtų pavesti įteikti diplomatinę notą Rusijai dėl Maskvos miesto arbitražo teismo veiksmų, pažeidžiančių Lietuvos valstybės imunitetą, o Finansų ministerijai — užtikrinti "Snoro" kreditoriaus — "Indėlių ir investicijų draudimo" dalyvavimą, informuojant banko bankroto administratorių apie laikinąsias apsaugos priemones ir imantis priemonių jas panaikinti.
Teisingumo ministerija rugpjūčio 11 dieną gavo 558 milijonų eurų vertės Antonovo ieškinį prieš Lietuvą. Buvęs "Snoro" akcininkas Maskvos arbitražo teisme reikalauja iš Lietuvos 40,1 milijardų rublių (558 milijonų eurų): 20,2 milijardų rublių (281 milijoną eurų) už patirtą turtinę žalą bei 19,9 milijardų rublių (277 milijonus eurų) — už žalą verslo reputacijai.
Rusijos teismas pagal Antonovo prašymą yra laikinai sustabdęs "Snorui" priklausančių dviejų nekilnojamojo turto kompleksų Rusijoje pardavimo procesą.
Teisingumo ministro atstovas spaudai Sergejus Tichomirovas BNS anksčiau teigė, kad Maskvos arbitražo teismas nėra tarptautinėje teisėje pripažintas kaip arbitražinis teismas. Tuo metu savęs viešai nenorėjęs įvardinti teisininkas spėjo, kad tokiais veiksmais Antonovas siekia sustiprinti savo pozicijas prieš bylinėjimąsi tarptautiniuose teismuose.
Didžiosios Britanijos teismai pernai nusprendė tuo metu Londone gyvenusį Antonovą ir buvusį "Snoro" vadovą Raimundą Baranauską išduoti Lietuvai, tačiau pastarieji iš šios valstybės dingo ir, neoficialiomis žiniomis, slapstosi Rusijoje.
Lietuvos ir Rusijos dvišalėje sutartyje dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos numatyta, kad investicijų ginčai gali būti nagrinėjami kompetentingame šalies, kurios teritorijoje atliktos investicijos, teisme arba arbitraže, Stokholmo Prekybos rūmų arbitraže, Tarptautinių prekybos rūmų arbitraže Paryžiuje (ICC) arba arbitraže, sudaromame pagal Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) arbitražo taisykles.
Antonovo ieškinys teismui pateiktas rugpjūčio 5 dieną, o pirmasis teismo posėdis numatytas rugsėjo 22-ąją.
