VILNIUS, rug 30 — Sputnik. Vakar sostinėje įvyko Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybų pradžios ceremonija, kurioje dalyvavo iš šalies ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.
"Šiandien Vilniuje pradedame statyti vieną didžiausių energetikos objektų nepriklausomos Lietuvos istorijoje — biokuro ir komunalinių atliekų kogeneracinę elektrinę", — kalbėjo ministras pirmininkas.
Anot jo, nauja kogeneracinė jėgainė svarbi ne tik Vilniui, bet ir visos šalies energetikos ūkiui.
"Pastatę kogeneracinę jėgainę užsuksime dar vieną dujų čiaupą ir tuo sumažiname Lietuvos priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių", — pažymėjo Butkevičius.
Elektrinėje per metus bus pagaminama pusė Vilniui centralizuotai tiekiamos šilumos, taip pat apie 15% visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos, kuria bus galima aprūpinti iki 230 tūkstančių namų ūkių.
"Šio objekto statyba žymi lūžio tašką Lietuvos energetikos ūkio plėtroje", — pabrėžė Vyriausybės vadovas.
Kas yra kogeneracija
Kogeneracija vadinama šiluminės ir elektros energijos gamyba vienu metu, kuomet abi energijos rūšys yra panaudojamos, taip pasiekiant didesnį efektyvumą. Kogeneracinėse jėgainėse pagaminta perteklinė šiluma yra suvartojama, pvyzdžiui, centralizuotam šildymui, tuo tarpu įprastose elektrinėse deginamo kuro energija panaudojama tik elektrai gaminti, o pagaminta šiluma pavirsta nuostoliais.
Pasak premjero, tai ateities energetikos objektas — technologiškai pažangi, aplinką ir energijos išteklius tausojanti jėgainė, kuri šilumos ir elektros gamybai naudos vietinį biokurą ir komunalines atliekas. Vilnius taps visais atžvilgiais švaresniu miestu, nes surenkamos šiukšlės keliaus ne į sąvartynus, o į elektrinės katilą.
Planuojama, kad naujoji Vilniaus kogeneracinė jėgainė bus baigta statyti ir šilumą vilniečiams pradės tiekti jau 2018 metų šildymo sezone.
Numatoma, kad naujoji Vilniaus kogeneracinė jėgainė pagamins kone pusę sostinei centralizuotai tiekiamos šilumos, o elektros energijos — tiek, kad pakaktų aprūpinti 230 tūkstančių arba 80% Vilniaus namų ūkių. Jėgainės elektrinė galia sieks — apie 90 MW, šilumos gamybos — apie 230 MW.
Skaičiuojama, kad naujoje jėgainėje pagamintos šilumos kaina vilniečiams būtų apie 20% mažesnė, lyginant su galimomis alternatyvomis. Šilumos ir elektros gamybai planuojama naudoti atliekas, atgabentas iš Vilniaus, Utenos ir galimai kitų regionų. Skaičiuojama, kad jėgainėje per metus bus sudeginama iki 160 tūkstančių tonų po rūšiavimo likusių atliekų.
Anot ministro pirmininko, Vilniaus jėgainė kartu su netrukus pradedama statyti Kauno kogeneracine elektrine yra svarbūs Lietuvos energetikos ūkio pertvarkos elementai.
Kas statys kogeneracinę jėgainę
Naujosios jėgainės statybos aktualumui ir finansavimo schemai pritarė ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos valdžios bei finansinės institucijos, užtikrindamos vienas geriausių šio projekto įgyvendinimo sąlygas.
Europos Komisija yra priėmusi nutarimą, kad Vilniuje statomai atliekų ir biokuro didelio efektyvumo kogeneracinei jėgainei gali būti skirta apie 150 milijonų eurų ES parama. Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą per Europos strateginių investicijų fondą taip pat finansuoja ir Europos investicijų bankas, kuris šios jėgainės statyboms numato skirti iki 190 milijonų eurų paskolą.
Vilniaus jėgainę statys Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos įmonės. Naujosios jėgainės atliekų deginimo ir bendrus technologinius įrenginius už 178,29 milijonus eurų statys tarptautinis konsorciumas, susidedantis iš Vokietijos įmonės "Steinmuller Babcock Environment", Lenkijos statybų grupės "Budimex" ir Lietuvos įmonės "Kauno dujotiekio statyba". Tuo tarpu biokuro deginimo įrenginius ir tiekimo infrastruktūrą už beveik 150 milijonų eurų statys Lenkijos įmonė "Rafako".
